Tyrėjai: kas 10-as gyventojas yra rizikingas lošėjas
0 (0)

Per 2017–2023 metus Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos gavo 42 904 prašymus neleisti lošti – iš jų 56 proc. pateikė 18-30 metų piliečiai. 2022 m. lapkričio mėn. atliktas UAB „Vilmorus“ tyrimas, apklausiant 1000 respondentų, parodė, kad azartiniuose lošimuose Lietuvoje dalyvauja 12 proc. asmenų. Šis skaičius identifikuoja azartinių lošimų paplitimą, tačiau neatskleidžia lošimų problemiškumo ar rizikingumo.

Lietuva tarptautiniame kontekste minima kaip šalis, neatliekanti išsamių ir sistemingų tyrimų apie probleminius atvejus ar neatsakingą įsitraukimą į azartinius lošimus. Vilniaus Gediminio technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto mokslininkių grupės 2023 m. pradžioje atlikto Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimo, finansuoto Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, rezultatai patvirtino, jog į sveikatos priežiūros specialistus kreipiasi nedidelė dalis lošėjų, turinčių priklausomybę.

Probleminio lošimo supratimas ES šalyse yra ne vienodas – naudojamos skirtingos matavimo skalės. Probleminio lošimo indekso (angl. Problem Gambling Severity Index – PGSI) skalė – matavimo būdas, leidžiantis papildomai stebėti ir vertinti probleminius lošimus šalyje, atsižvelgiant, kad oficiali prašymų neleisti lošti statistika neparodo problemos masto. Pastarąjį faktą patvirtino VILNIUS TECH mokslininkių komandos tyrimo rezultatai. Vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Neringa Vilkaitė-Vaitonė, prof. dr. Renata Korsakienė ir prof. dr. Laima Jesevičiūtė-Ufartienė, atlikdamos Lietuvos gyventojų loterijų ir azartinių lošimų paplitimo bei įpročių tyrimą, problemos mastui atskleisti naudojo PGSI.

VILNIUS TECH mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje polinkį į probleminius lošimus turi 8,6 proc. iš 2248 apklaustųjų, arba 10,6 proc. iš 1762 asmenų, bent kartą per pastaruosius metus dalyvavusių loterijose ar azartiniuose lošimuose. 8,4 proc. – priskirtini vidutinės rizikos grupei, 14,5 proc. – žemos rizikos, o 66,5 proc. patenka į neprobleminių lošėjų grupę. Daugiausia rizikingų lošimų dalyvių yra Alytaus, Telšių ir Kauno regionuose. Probleminis lošimas tarp vyrų yra didesnis (15,6 proc.), nei tarp moterų (8,8 proc.), o pagal amžių didesnį polinkį į probleminius lošimus turi 18-29 metų amžiaus asmenys (14,6 proc.), lyginant su 30-64 metų amžiaus asmenų grupe (9,8 proc.).

Probleminis lošimas labiausiai paplitęs tarp mažiausias pajamas gaunančių asmenų. Net 31,0 proc. respondentų, priskirtinų rizikingiems lošėjams, dalyvavo azartinėse veiklose norėdami gauti pinigų kartą ar daugiau per savaitę, o 47,3 proc. – kartą ar kelis per mėnesį. Pasiekimo jausmas, kuris sukeliamas laimėjus – dar viena svarbi įsitraukimo į azartines veiklas priežastis. Tai patvirtina, kad neatsakingas dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali tapti problemine priklausomybe asmeniui net nesuvokiant savo situacijos pavojingumo. Kitas faktas, patvirtinantis esamos situacijos rimtumą – iš 69 asmenų, pripažinusių, jog susiduria su lošimų problemomis, tik dalis ieškojo pagalbos. Dažniausiai lauktos pagalbos negauta iš šeimos (14 asmenų), turinčių priklausomybę nuo lošimų savigalbos grupės (14 asmenų), darbdavio (14 asmenų), socialinio darbuotojo (12 asmenų), bendrosios praktikos gydytojo ar kito profesionalaus sveikatos priežiūros specialisto (12 asmenų). Tačiau lošėjai pagalbos sulaukė iš draugų (23 asmenys) ir kitų asmenų (18 asmenų).

Laiku suteikiamos pagalbos organizavimas ir prevencinių veiksmų įgyvendinimas – turėtų būti nuoseklių programų rezultatas. VILNIUS TECH mokslininkių nuomone, loterijų ir azartinių lošimų problemiškumui spręsti galima pasitelkti kitų šalių patirtį – Estija skiria finansavimą nevyriausybinei organizacijai „Priklausomybės nuo lošimų konsultavimo centras“, kad ši stebėtų žalingus lošimo įpročius ir teiktų pagalbą priklausomiems nuo lošimų asmenims. Būtinas tikslingas aktyvesnis įvairių institucijų bendradarbiavimas ir susitelkimas: lošimų priežiūros, sveikatos priežiūros, visuomenės informavimo ir mokslo, užtikrinant tinkamą švietimą apie rizikas ir žalą neatsakingai įsitraukus į loterijas ir azartinius lošimus.

Iliustracija: JESUS ECA / Unsplash

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.