fbpx

Kamuoja galvos svaigimas, panikos atakos ir derealizacijos jausmas
5 (1)

panika

Klausimas: Man yra 22 metai. Nežinau net nuo ko ir pradėti… Rašau su viltimi, kad galėsite bent kiek nuraminsite… Viskas prasidėjo maždaug prieš metus su puse, kai sėdėdamas prie kompiuterio pajutau tarsi žaibo kirtį ir apsvaigo galva. Pradėjau panikuoti, nežinojau kas darosi, nors panikos atakos ir nejutau, nors buvo baisu.

Dienai slenkant, kartu su nerimu, galvos svaigimas vis stiprėjo, kol galiausiai neiškenčiau ir išsikviečiau greitąją. Pasakė, kad nieko baisaus, suleido vaistų, manau raminamųjų ir liepė eit ilsėtis. Nuėjau miegoti, buvo jau vėlu.

Tai kartojosi beveik kasdien visą savaitę. Nusprendžiau paieškoti atsakymų internete ir aptikau kraujagyslių chirurgo forumą, kuriame žmonės skundėsi panašiais simptomais. Nieko nedelsdamas nuvykau pas daktarą, į jo kliniką išsitirti.

Atliko ultragarso tyrimą kaklo arterijoms ir kurio nustatė, jog mano viena iš arterijų, kartu su nervu, yra šiek tiek užspausta raumens ir tai yra priežastis. Sakė reikės operacijos, bet gyventi su tuo galima. Kadangi tuo metu neturėjau galimybių jos daryti – tiesiog nusprendžiau atidėti ir sekančią dieną išvykau mokytis į užsienį, kur dabar ir esu.

Laikui bėgant galvos svaigimo priepuoliai kartojosi ir atsirasdavo vis naujų simptomų, tokiu kaip kažkurios kūno vietos ar galūnės dilgčiojimas, silpnumas. Man tai išties neduoda ramybės, tad įnikau vartoti alkoholį, nors ir supratau, kad tai ne išeitis.

Prieš pusę metų išgėręs didelį kieki alkoholio sekančią dieną patyriau pirmą savo gyvenime panikos ataką, kuri tęsėsi apie 2 valandas. Pasidariau nervingesnis, pradėjau vis dažniau vengti lauko, draugų,  praleisdavau vis daugiau paskaitų universitete, tačiau tai dar niekis… Viską suvokiau kaip padarinį prieš tai minėtos”ligos”. Visai nesenai, atostogoms atvykęs į Lietuvą, patyriau gana „nemalonių sielai” nutikimų, vėl alkoholis, ryte 2 ilgos panikos atakos..

Kai grįžau į užsienį mane vis dar kamavo širdgėla. Nusprendžiau pasiguosti alkoholiui. Ryte vėl panikos ataka, tad nusprendžiau stabdyti. Visai nesenai, prieš maždaug dvi savaites, šiek tiek su draugu išgėrus, kitą dieną sėdint paskaitoje vėl kirto stiprus kaip žaibas galvos svaigimo „priepuolis”, tačiau šį kartą man nutirpo rankos, žandikaulis pasidarė lyg bejausmis, galėjau šnekėt, tačiau judinant jį jausmas buvo toks, lyg jis nutirpęs. Prisidėjo derealizacijos jausmas ar panašiai… Ir jis nepranyko, liko, kartkartėm stipresnis, sykiu su nerimu ir baime, kad kažkas ne taip. Pastebėjau, kad  ir mano rankos, iš pradžių dešinė, pasidarė lyg silpnesnės, ne tokios paklusnios, kojos taip pat lyg nusilpusios.

Galbūt dar šiek tiek sutriko pusiausvyra. Tas keistas jausmas liko iki dabar, lyg derealizacijos, dažnai svaigsta galva, rankos ir kojos taip pat lyg palaipsniui silptų. Atsirado jausmas, lyg dešinį žandą jausčiau kitaip, ne visada, kartais.

Skaičiau internete, žinoma, radau daug baisių ligų, baisiausia jų smegenų vėžys. Suprantu, kad galbūt perlenkiu lazdą, bet jaučiuosi blogai, neramu, baisu… Kas galėtų man būti? 

Marius (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas, Mariau,
Skaitant Tavo laišką įsivaizdavau Tavo nerimavimą ir pasimetimą dėl to, kas vyksta su Tavimi, su Tavo sveikata. Iš to, ką parašei, suprantu, kad yra tam tikra medicininė problema, tam tikri simptomai, kurie kelia Tau įvairius nuogąstavimus ir būgštavimus bei didelį nerimą, pereinantį net į panikos priepuolius.

Laiške rašai, kad kol gyvenai Lietuvoje, jau buvai kreipęsis pas specialistą ir buvo surasta galima galvos svaigimų priežastis. Neatlikus operacijos šie simptomai tęsėsi, kartojosi, atsirado naujų simptomų, galbūt ir Tu pats dareisi vis pastabesnis ir vis nerimąstingesnis savo sveikatos atžvilgiu. Panikos priepuoliai (kitaip sakant – spontaniški, epizodiškai atsirandantys, intensyvūs nerimo priepuoliai) būtent ir kyla iš perdėto dėmesingumo savo kūno pojūčiams bei katastrofiško jų interpretavimo.

Kyla mintys, kad nepavyks simptomų suvaldyti, kad su kūnu darosi kažkas baisaus, nesuprantamo, kad artinasi mirtis ar nepagydoma liga. Realiai patiriami simptomai nerimo dėka išdidėja, sustiprėja: dar stipriau plaka širdis, ima trūkti oro, dar labiau svaigsta galva ar tirpsta galūnės (taip darosi dėl padidėjusio vegetacinės mūsų nervų sistemos aktyvumo), o tai veda į katastrofinių interpretacijų patvirtinimą (pvz. „tikrai kažkas negerai“, „tikrai mirsiu“, „man tikrai vėžys“ ir pan.) ir, savo ruožtu, į dar didesnį nerimą. Apie panikos priepuolius ir kaip sau padėti jų metu neseniai rašiau kitame komentare, kviečiu paskaityti čia. Svarbu žinoti, kad panikos priepuolių metu realios grėsmės gyvybei nėra.

Vis gi, teorijoje ir praktikoje tenka susidurti su faktu, jog panikos priepuolis paprastai trunka ne ilgiau nei 15-20 min., iki pusvalandžio. O tu rašai, jog panikos priepuoliai yra tęsęsi net po 2 valandas. Skaitant tavo laišką keliu prielaidą, kad užėjus Tavo apibūdintam galvos svaigimo priepuoliui Tave apima panika, tuomet abu priepuoliai (panikos ir galvos svaigimo) tarsi persipina tarpusavyje… Sunku pasakyti, kadangi tikslią Tavo būseną pamatyti ir įvertinti galėtų tik profesionalas, su kuriuo susitiktum akis į akį.

Suprantu, kad pats mėginai simptomų paaiškinimo ieškoti internete ir radai net labai Tave išgąsdinusių variantų. Deja, interneto platybėse randama informacija nėra patikima diagnostinė priemonė. Kaip pats patyrei, tai, ką perskaitai gali sukelti tik dar didesnį nerimą ir baimę, paskatinti katastrofines interpretacijas. Turbūt tai bus mano subjektyvi nuomonė, tačiau skatinčiau kreiptis į gydytoją dar kartą, pasikonsultuoti dėl jau minėtos operacijos, taip pat išsamiau pasitikrinti savo esamą sveikatos būklę. Nebelauk daugiau, imkis aktyvių veiksmų savo sveikatos problemoms spręsti.

Pabaigai, dar vienas svarbus aspektas, kurį noriu aptarti. Pats rašai, jog supranti, kad nerimo malšinimas alkoholiu nėra gera išeitis. Alkoholis gal ir suteikia trumpalaikį ir greitą nusiraminimo efektą (savotišką pabėgimą), tačiau ilgesnėje perspektyvoje dar labiau didina tavo nerimastingumą, įtampą bei prislėgtą nuotaiką (taip yra dėl depresuojančio alkoholio poveikio). Ilgalaikis alkoholio vartojimas kartais net gi gali paaštrinti ir padažninti panikos priepuolius. Galbūt gali sugalvoti kokių nors kitų atsipalaidavimo būdų? Kokią turi mėgstamą veiklą, hobį? Labai trumpai, tačiau laiške užsimeni ir apie tave kartais užklumpančią širdgėlą, „sielos nemalonumus“. Kaip manai, kas gali padėti juos atlaikyti, išgyventi, priimti ar pažvelgti į juos kitaip? Kokių turi stipriųjų pusių, resursų savyje, kuriuos galėtum pasitelkti problemai spręsti, užuot stengęsis tuos jausmus tiesiog nustumti, nuplauti alkoholiu..? Galbūt kažkuo savo gyvenime šiuo metu esi nepatenkintas ir gali sau pats atsakyti, kokių norėtum pokyčių? Panikos priepuoliai kartais gali būti ženklas, kad Tavo jausmai, troškimai, poreikiai gali būti ne iki galo įsisąmoninti, tad skatinu Tave ne tik spręsti medicinines problemas, bet ir plėtoti savęs pažinimą.

Sėkmės Tau!
Psichologė Aušra Stumbrytė

Įvertinkite!
[Balsavo: 1 Vidurkis: 5]

9 Responses

  1. Deividas parašė:

    Sveiki, man 21 metai ir turiu panasia panika ziauriai blogai yra ,kaip gydites ir kas padeda, esu anglijoj ir nelabai anglai nori gyditi ar kazka daryti .

    • Algirdas parašė:

      Deividai, gal vis tik reiktų kaip tai patekt pas psichiatrą, nes žinau, jog panikai gydyti yra ir kai kurie antidepresantai skiriami, gal yra ir konkrečiai būtent panikai vaistų, bet tokių juk be gydytojo išrašymo neįsigysi, keista, kodėl anglijoj nelabai nori tai gydyti, nors taip pagalvojus,-psichotropiniai vaistai žymiai brangesni nei koks paracetamolis, o tenai, kiek žinau, jei medikas skiria tau vaistą, tai gauni jį nemokamai, tai todėl gal ir nenori jie tokiais atvejais gydyt…

  2. Paulina parašė:

    Sveiki, po pusmečio kovojimo su kasdieniu nerimu ir panikos priepuoliais, pagalvojau, kad galbūt pravers mano patirtis. Man 20m. esu linkusi labiau viską imti į galvą. Pirmasis priepuolis prasidėjo iš niekur, nesupratau kas vyksta, taigi kaip ir dauguma nuvykau į priimamąjį. Ten paklausė ar nevartojau narkotikų.. Visgi į fizines nelaimes žiūrima rimčiau. Nežinojau kas tai, todėl bandžiau įvesti simptomus į internetą ir pamačiau daugybę žmonių, kurie jaučia lygiai tą patį (širdis, mirsiu, išprotėsiu, negaliu būt viena, nes bet kada gali įvykti tragedija). Paskaičiusi žmonių patirtis kurios siekė 10ties metų laikotarpį padariau išvadas: jokių vaistų ir psichiatrų. Aišku, tai mano atvejis, kadangi tai tik nerimas ir priepuoliai, nieko rimčiau. Nuėjau pas psichologę, atradau daugybę problemų, kurių net nežinojau. Po pirmojo seanso jaučiausi visiškai rami, bet nerimas kartojasi bet kuriuo metu ir iš niekur. Nuėjau pas psichologę dar du kartus, bet vėliau nebeturėjau laiko, nes dirbau po 12h, taigi mėnesiui laiko, buvau juos užmiršusi, nes neturėjau laiko apie juos prisiminti ir galvoti. Bet po mėnesio (kai tiek nebedirbau) jie grįžo, tokie kaip seniau, tada pagalvojau ,,kaip aš jų nemėgstu, kodėl jie manyje jeigu aš jų nemėgstu?\”. Kilo noras daryti priešingai negu nori mano kūnas. Rugpjūčio galo rytą išėjau be striukės ir visas kūnas drebėjo nuo šalčio, bet jaučiau, kad man to reikia, kažkokio sukrėtimo. Iš ankščiau bijojau daugiau bendrauti su žmonėmis arba susipažinti su naujais, pagalvojau jeigu aš to bijau, būtent tai ir darysiu. Pradėjau skaityti literatūrą, kaip negalvoti negatyviai, pakeisti pozityvu. Visa tai daro tavo viena neigiama mintis, kuri pavirsta į visą scenarijų. Per mėnesį su puse, aš sugebėjau pakeisti savo požiūrį į nerimą ir panikos priepuolius. Kaip kad išsiaiškinau su psichologe, mano atveju, nerimas atsirado todėl, kad vaikystėje buvo problemų artimiausių žmonių tarpe. Taip mane tai įtakotų ir vaikystės prisiminimai būtų blogi, bet dėl jų man nebūtų prasidėję priepuoliai. Kaip aš pati nesenai supratau, man priepuoliai prasidėjo todėl, kad nemokėjau išleisti pykčio į išorę. Daugelio metų palankus būdas nekeliant problemos kitiems, visada sutinkant su kitų nuomone, niekada neprieštaraujant ir viską laikant savyje, atvedė mane iki priepuolių, nes tik taip kūnas išleido savo visą neigiamą energiją. Dabar prisimenu kokia būdavau vaikystėje, visada išsakydavau savo nuomone, buvau labai užsispyrusi ir jeigu nenoriu, nedarysiu. Tačiau kiekvieną dieną kartojami žodžiai ,,neatsikalbinėk, aš geriau žinau, tu darysi taip ir nekitaip\” įpratino nusileisti ir nesakyti savo nuomonės. Visai nesenai įvyko lūžis, atrodo lyg sugrįžau į save. Perskaičiau knygą Brenda Shoshanna ,,Gyvenimas be baimės\”. Ji man labai padėjo, supratau, jog tai tik baimė. Taip pat labai padėjo kai dariau viską ko bijojau. Labiausiai bijojau pasakyti žmonėms savo norus, nesutikti su jų nuomone. Kai pradėjau tai daryti pasijusdavau labai gerai ir jau mėnesis kai sakau visiems viską ir negaunu blogo atsako ar atstūmimo, o galvodavau, kad negaliu to daryti, nes kiti supyks ant manęs, kad ir aš turiu nuomonę. Dabar tai juokinga, bet aš to bijojau. Labiausiai reikia išmokti būti su savimi ir savimi. Išleisti mintis, emocijas į paviršių. Jei nesinori apkrauti draugo, pažįstamo, puikus variantas nueiti pas psichologą, kad ir kelis kartus. Prieš kelias dienas, kai buvau palūžusi dėl gyvenime susiklosčiusių situacijų ir protas suprato, kad teks išeiti iš komforto zonos, supanikavau viduje ir prasidėjo drebėjimas, kaip būdavo anksčiau priepuolio metu, tačiau viduje jaučiau tik liūdesį, jokio nerimo, nes tai praeis ir tai nėra baimė. Aš darysiu, išlipsiu, tai išbandymas, bet aš tai įveiksiu, tai ko bijoti. Tas drebulys praėjo neįtikėtinai lengvai, tiesiog savęs paklausiau ,,ko aš bijau\” supratau, kad nieko. Daugelis bėga nuo savęs, užsiima, stengiasi kažką veikti, bijo savo vidaus ir nesprendžia problemos. Tai, kaip ir raminamieji, jie tik nutolina problemą, o priepuoliai grįžta. Geriau spręsti dabar, o ne po daugiau laiko. Aš ir dabar jaučiu minimalų drebulį,nes dabar kalbu apie savo vidų, bet tai manęs neprovokuoja į didesnius kūno veiksmus. Aš atradau savo vaistą – išleisti į išorę savo emocijas ir leisti kitiems žinoti kokios jos. Jūs tikrai galite atrasti savo vaistą, o dėl priepuolių nėra ko bijoti. Jūs esate nuostabus, sveikas kūnas su protu turinčiu beribes galimybes. Pasaulyje galite padaryti tiek daug gražių dalykų, tai kodėl apsistojate ties savo priepuoliais, juos iškeliate kaip svarbiausią dalyką. Jie tik sako jums, kad švaistote laiką nemėgstamiems dalykams, pamiršot rūpintis ir mylėt save.
    Reikia suprasti, kad jums nereikia, kito žmogaus ar aplinkos ar daikto pasijusti laimingu, turite susigyventi su savimi ir rasti laimę, pilnatvę viduje. Jums svarbūs dalykai nėra tokie svarbūs kokie jie jums atrodo. Jeigu tokius žiaurius priepuolius kai vidury nakties sėdėjau surinkusi greitosios numerį ir bijodavau išvis gyventi, net nebenorėdavau, nes tie priepuoliai labai nemalonūs, aš per mėnesį galėjau išspręsti tiesiog rūpinimusi savimi, stengiantis suprasti ko aš noriu ir kas mano viduje, tiesiog būnant su savimi ir patarimais iš psichologės, tai tikrai galite jūs. Vieniems lengviau, kitiems sunkiau, bet kiekvienas gali tai išspręsti. Aš puikiai žinau, kad man dar užeis nerimas per atsiskaitymą ar priepuolis iš niekur, bet aš jį pasitiksiu, priimsiu, padėkosiu, jog jis atėjo ir jį paleisiu, nes nėra ko bijoti. Tiesiog nėra. Ir jeigu jūsų tarpe yra žmonių su tokiais priepuoliais, jūs būkit geri, nenurašykit tokio žmogaus, nesakykit jam, kad reikia gydytis pas psichiatrą, nes turi psichologinių ligų. Nes mano atveju, toks aplinkinių požiūris pablogino situaciją. Tas žmogus yra visiškai normalus ir jam tikrai nereikia vaistų. Jam tereikia daugiau meilės ir supratimo iš aplinkinių. Jis pajėgus tai išspręsti ir išspręs! Atsiprašau už klaidas ir labai ilgą komentarą, stengiausi sutrumpinti, bet viskas atrodė gana reikalinga. Sėkmės, jūs tikrai galite

    • Kristina parašė:

      Paulina, kokie teisingi žodžiai, skaičiau kelis kartus!…

    • Asta parašė:

      Wow, aciu Paulina!

    • Andrius parašė:

      Aciu tau , uz sita komentara, man jau panikos uzpuola virs savaites ir galva suktis labiausiai pradeda , kaip emociskai kazkas nutinka , kai turiu pritarti , ar nutyleti savo moteriai , kad tik nesipykti . Net pamacius zmogu parduotuvei nualpus , kitas zmogus pasake , kad mire tas zmogus , man sukilo emocijos , jog man gal tas pats gali nutikt ir prasidejo iskart galvos svaigimas . Esu tikrai iskalbus zmogus , tik pusmeti jau uzsidares esu , issikraustes i ramesne vieta , bet su antra puse nebesiseka , pradejo bendraut su kitu ir suzinojau ta , tai pradejau prasyt nebedaryt to , kiti smurtauja ta suzinoja arba palieka zmogu , o as labai ja myliu ir jos vaikus ir nenoriu jos prarasti , nes vis del to mes toliau gyvenam kartu , kartais ir tos silumos duoda , bet davus kita diena susinervina ir issilieja ant manes , tas mane labai trigdo . Atrodo , as tai geras , stengiuos , vaikais rupinuos , atrodau tikrai zinau , taip , jog lengvai kita moteri susirasciau , bet as skiriuosi nuo kitu vyru , kad ir zinau jog galeciau lakstyt per moteris , mano asmeninei isitikinimai , man to neleidzia . Niekada netikejau dievais , kaledu seneleis ir t.t. Visada galvojau savo galva . Neziuriu televizijos , zinau , kad nera magijos . As kitaip galvoju negu , kiti zmones . Esu realistiskas zmogus . Ir pradejau galvot , gal reiktu pradet kazka pakeist , bandyt save apgaut , kaip kiti ta daro ? Gal tas man kazkiek padetu ? Norisi , kad greiciau praeitu , tas galvos svaigimas ir nerimas , nes trugdo mano asmeniniam gyvenimui , turiu 2 darbus , i kuriuos jau virs savaites neinu ir bunu ant bilieto . Norisi issikalbet su kazkokiu zmogum , bet atrodo as ji turiu gerai pazinoti , cia rasau viska , nes zinau jog manes cia niekas nezino , nemegstu viesumo . Bet noriu rast zmogu su kuriuo galeciau ne tik issikalbet , bet but ir suprastas jo . Nes su vienu bandziau issikalbet , tai patarimai visi jo atrodo neigiami , mest moteri , palikt jos seima , nes tai jos vaikai ir pns … Bet as tuos vaikus myliu kaip savo … nepatiko man tokie patarimai , nes viskas neigiamai , ko as nenoreciau daryti . Norisi kazkokiu kitokiu patarimu , nes man santykiai yra svarbu ir nesimetau per seimas . Aciu tiem kas supras mane ir gal imes irgi koki patarima , bet ne neigiama , o teigiama . Nieko nezadu mest , myliu savo esama seima ir noriu issaugot ja .

  3. Domas parašė:

    Sveiki,turiu toki klausima.. Pries kelias dienas buvo vakarelis ir isgeriau begalo daug alkoholio.. Nemiegojau para visiskai,vakare prasidejo keistas dalykas kaip alpimo priepolis ir silpna ir didelis nerimas,begalo didelis.. Bandziau uzmigti pradejo skaudeti sirdute ir uzsimerkes atrode vyko haliucinacijos… Paskui issimiegojas pabudau viskas buvo tvarkoje,bet po kurio laiko svaigimas vel prasidejo ir jis momentinis uzeinantis,ausyse pastovus spiegimas ir nerimas ir nesuprantu nuo ko tai.. Ir nezinau ka man daryti.. Jau kelais dienas kartojasi tai..

    • M parašė:

      panašu į nerimą, panikos priepuolius. Tai laikui einant tik stiprės, jei nieko nedarysi. Tu turi eiti pas psichologą ir su juo išsiaiškinti kas tai išprovokavo. Nuo to tikrai įmanoma pasveikti.

    • kestas,man buvo taip parašė:

      manau gliukozes kiekis kraujije nukrito,vartok po alkoholio daug cukraus ,vaisiu ,gerk sultis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.