fbpx

Karštas akmuo

Seniai seniai sudegė didelė biblioteka… Te išliko vienas rankraštis.

Daugelį metų jis dūlėjo vieno knygyno lentynos gelmėje ir niekas nekreipė į jį dėmesio, kol nepasikeitė krautuvėlės šeimininkas… Naujasis savininkas perrinko ritinėlius, rankraščius, knygas ir atsikratė nereikalingo šlamšto.

Taip rankraštis pateko į atsitiktinai praeinančio vargetos rankas. Prieš užkurdamas juo ugnį, kad pasišildytų, benamis pasmalsavo kas jame rašoma… Rankraštyje buvo sakoma: žmogus, kuris ras ant jūros kranto karštą akmenį, gaus gyvenime viską, apie ką tik svajojo…

Vargeta pasvarstė, kad jam nėra ko prarasti, tad iškeliavo prie jūros. Ir kėlė jis akmenį po akmens, bet buvo jie šalti, ir metė jis juos jūron… Taip bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, metai… Ir štai, kartą, drebanti ranka palietė karštą akmenį… Jis jį pakėlė … Ir, kaip įpratęs, sviedė į jūrą…

Mūsų gyvenimas, kaip tas jūros krantas, kur diena po dienos ieškome savo likimo.
Ir labai gaila, jei radę tai ko ieškojom, kaip tas vargeta, praeisim pro šalį, tik todėl, kad esam įpratę ieškoti, o ne surasti…

Iliustracija: Colton Brown / Unsplash

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.