Santykis su mama vaikystėje atsispindi santykyje su pačia savimi. Viena priežasčių, kodėl nemylime savęs – mama mūsų to neišmokė. Ne dėl to, kad nenorėjo, bet dėl to, kad nemokėjo.

Galbūt jos gyvenimas buvo nelengvas, ji buvo priversta tapti stipria ir mažai jautria. Galbūt ji nemokėjo pasirūpinti savo poreikiais ir to neišmokė savo dukros. O gal jos pačios santykiai su savo mama buvo įtempti.

Vaikystėje mes išmokstame vertinti save taip, kaip mus vertina mama, žvelgti į pasaulį taip, kokią žinutę apie jį perdavė mama.

Iš mamos net ir suaugusios tikimės besąlygiškos meilės, priėmimo, pritarimo. Deja, mama irgi yra žmogus, netobula kaip ir visi kiti. Kad ir kokia mama buvo, turime suprasti, kad ji – tik žmogus, todėl jai buvo neįmanoma perprasti VISŲ jūsų poreikių ir juos patenkinti. Be to, vaikui, tam, kad jis bręstų, reikalingi ir skausmai, nusivylimai, naudinga negauti visko ko nori iškart.

Transakcinės analizės (paprastai kalbant, santykių psichologijos) pradininkas E. Berne teigia, kad bet kurio žmogaus asmenybėje yra trys dalys: Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Jo pasekėjas C. Steineris priduria, kad santykyje su savimi svarbu išsiugdyti ir gerąjį vidinį tėvą. Išmokti patenkinti savo poreikius. Iš „kiauliškojo tėvo ego“ transformuoti „gerojo tėvo ego“.

Kitas svarbus dalykas – suprasti, kad nėra idealių žmonių ir idealių santykių. Lygiai taip nėra idealių mamų-dukrų santykių.

Jei negavai iš mamos pakankamai meilės, šilumos, supratimo, atjautos, yra du keliai. Pirmas – kentėti toliau, skųstis, dejuoti, „mėgautis“ nesėkmėmis, graužti save, pykti ant tėvų, kad buvo tokie nevykę. Antras kelias yra sunkesnis, tačiau jis veda į brandą ir išmintį, rezultatas suteikia daug pasitikėjimo savimi („aš galiu“). Tai yra TAPTI MAMA PAČIAI SAU, ir ne bet kokia, o tokia, kokios tau trūko. Pamilti save tokia besąlygiška meile, kokios tik svajojai gauti.

Tapusi gera mama pati sau, padarysite paslaugą ir artimiems žmonėms. Kartais klientės prisipažįsta „Mano vyras, objektyviai pažiūrėjus, yra tikrai geras. Tačiau aš vis tiek prie jo kabinėjuosi ir burbu. Esame sutarę vienas kitą kartas nuo karto išleisti susitikti su savo draugais, tačiau kaskart jo išėjimas kažkodėl mane skaudina ir aš jam priekaištauju. Man net baisu, kad vienąkart jam atsibos mano zirzimai“.

Neretai priekaištus, kuriuos reiškiame savo vyrui ar vaikams, iš tiesų juos jaučiame savo mamai. Trūko mamos dėmesio – priekaištaujame vyrui dėl kiekvieno išėjimo į sporto klubą, neišplauto puodelio, ar pan. Jautėtės nuolat kalta – tą patį jaučiate darbe ar savo šeimoje (arba visada kaltinate kitus). Trūko pripažinimo – dabar nuolat visiems teisinatės ir įrodinėjate. Neįtikote mamai – bandote įsiteigti visiems, net ir tada, kai nebūtina.

Ir tik išmokusios patenkinti savo poreikius, nustosite reikalauti iš aplinkinių!
Tapsite nepriklausoma nuo aplinkos. Ir pati SAVO GYVENIMO ŠEIMININKĖ!

Asta Budvytienė | psichologijoscentras.lt
asta.budvytiene@yahoo.com
Iliustracija: Jon Flobrant

7 audioseminarų ciklas moterims, kurios nori mylėti SAVE labiau

loading...