Teisingo barnio taisyklės

0 (0)

Dažnai tylime ir kenčiame tai, kas mus erzina. Pratrūkus emocijoms ir jausmams, pasigirsta priekaištai, riksmai ir virtinė bereikšmių argumentų. Tam, kad problema būtų išspręsta, atrodo reikia visai nedaug – išklausymo, keletos pasiūlymų ir suvokimo, kad abi pusės yra teisios. Apie konstruktyvaus pokalbio taisykles pasakoja psichologas Marius Daugelavičius.

Kodėl žmonės linkę užgniaužti pyktį?

Psichologas: Dažniausia žmonių klaida – pykčio kaupimas. Jie tyli, nurija vieną, antrą ar net trečią. Nenuostabu, kad pykčio prisikaupia tiek, jog vėliau viskas išsprūsta vienu metu. Tokiu atveju nebeįmanoma civilizuotai kalbėtis, o pokalbis įgauna griaunančią formą. Todėl nereikia nelaukti, kol prisikaups daug negatyvių dalykų, o pradėti nuo mažų problemų sprendimo.
Patarimas: nekaupti pykčio, o kalbėtis tuo metu, kai iškilo problema.

Dažnai kivirčų metu nesiklausoma antros pusės. Kaip išvengti monologo?

Psichologas: Viena svarbiausių konstruktyvaus pokalbio taisyklių – ne tik kalbėti, bet ir klausyti. Jei bent viena pusė nesiklauso, įrodinėja savas tiesas ir neieško sprendimo, pokalbis prarada prasmę. Tokiu atveju reikia baigti pašnekesį, nes jis niekur neveda. Konstruktyvaus pokalbio metu svarbu ne kas teisus, o kokia gali būti problemos išeitis.
Patarimas: svarbu išklausyti ir suprasti antrą pusę.

Barnių metu neretai išgistama priekaištų. Ar prasminga juos sakyti?

Psichologas: Priekaištai neturi jokios prasmės. Kuomet žmogus priekaištauja, tuomet jis puola, o jeigu puola, vadinasi kitas žmogus ima gintis ir atitinkamai pulti. Priekaištų kategorija primena teismą, kuriame ieškomi ir baudžiami kalti asmenys. Problema ta, kad nuo šių asmenų suradimo ir nubaudimo niekas nesikeičia. Gyvenimas ne teismas, o žmonės neturi jokios teisės kaltinti kitus. Galų gale, problema neišsisprendžia vien paskyrus bausmę. Todėl svarbu ne sakyti priekaištus, o nuoširdžiai ir sąžiningai spręsti problemas. Pokalbio metu svarbu išsakyti ko trūksta abiems pusėms, tačiau tai neturėtų būti sakoma priekaišto forma.
Patarimas: vengti priekaištų ir kaltinimų.

Dažnai žmonės suabsoliutina situaciją. Ar to reikia vengti?

Psichologas: Ginčo metu neretai pasigirsta žodžiai „niekada“ arba „visada“. Be abejonės, šis absoliutinimas yra vienas iš destruktyvaus pokalbio požymių. O tai reiškia, kad išeitį ar sprendimą surasti nėra realu. Žodis „visuomet“ iš tikrųjų yra neteisingas. Juk niekada nebūna „visuomet“ arba „niekuomet“. Įšeitį pora gali surasti tik tada, kai nenukrypsta nuo temos, t.y. kuomet sprendžiamas konkretus klausimas ar situacija. Diskutuoti galima tik apie kažką konkretaus, o ne atvirkščiai.
Patarimas: vengti absoliutinimo ir sutelkti dėmesį į konkrečią problemą.

Ar pokalbių metu svarbu išsakyti tikslius argumentus?

Psichologas: Svarbūs ne argumentai, o pasiūlymai. Argumentai reikalingi tam, kad įrodytum savo tiesą, tačiau iš to nėra jokios prasmės. Galima sakyti, kad poroje kiekvienas yra teisus, tik kiekvienas mato skirtingas tiesos puses. Bėda ta, kad poroje nesiklausoma partnerio ir neieškoma išeities ar sprendimo. Priėjimas prie konstruktyvaus pašnekesio – didžioji darbo dalis. Tik tokiu būdu pokalbis bus vedamas teigiama linkme.
Patarimas: iš anksto pasiruošti pokalbiui.

Ką parodo nuomonės keitimas?

Psichologas: Jeigu žmogus konflikto metu keičia nuomonę, vadinasi jam svarbu tik viena – įrodyti, kad jis teisus. O tai vyksta bet kokiomis formomis. Tokiu atveju asmeniui nesvarbu apie ką kalbamasi, jam svarbu tik tai, kad jis yra teisus. Tuomet pradedama ieškoti tinkamų momentų, situacijų, kuriose galima įrodyti savo teisumą. Savo tiesomis įsitikinęs žmogus dažnai šokinėja nuo vieno, prie antro ar trečio. Dažnai pradeda priekauštauti dėl ankstesnių įvykių, – „O tu atsimeni kaip tada… su tuo..ten taip ir anaip…negražiai buvo.“ Tai rodo, kad pokalbis yra destruktyvus.
Patarimas: susikoncentruoti į problemą ir nešokinėti nuo vienos minties, prie kitos.

Ar galima savo santykius lyginti su kitų?

Psichologas: Savo poros santykių lyginimas su kaimynų, bičiulių ar giminaičių šeimomis, yra smūgis žemiau juostos. Tokie palyginimai antrą pusę išmuša iš vėžių, nesvarbu ar tai moteris, ar vyras. Bet kokiu atveju, palyginimas yra priekaištas, o pastarasis reiškia agresiją. Į agresiją žmonės atsako tik dviem variantais – gynyba arba puolimu. O tai priveda prie karo, kuriame kaip žinome, dažniausiai abi pusės pralaimi.
Patarimas: nelyginti savo poros santykių su kitomis šeimomis.

Ar galima problemas spręsti vakare? Kai visi yra sudirgę ir pavargę?

Psichologas: Visų pirma reikia atskirti du dalykus – pyktį ir problemų sprendimus. Konflikto metu žmonės nuleidžia negatyvą, visą neigiamą energiją, susikaupusią dienos metu. Kai mes dirbame, einame, perkame, ieškome, darome kaupiasi visos emocijos ir jausmai, o vakare, grįžus namo, žmogus atsipalaiduoja ir tuomet pasimato visos sukauptos emocijos. Tai nėra problemų sprendimas, tai tiesiog garo nuleidimas. Jeigu žmogus nori spręsti problemą, tam reikia sąmoningai ruoštis. Kompromisas randamas tik tada, kai žmonės susėda ir pradeda kalbėtis, – ką mes galime padaryt, kad nuo šiol būtų geriau. Tai galima daryti ir vakare, ir ryte, tačiau svarbu, kad tai iš tikrųjų būtų problemos sprendimas, o ne barnis. Tokiu atveju žmonės turi būti pasiruošę pokalbiui. Pavyzdžiui, jei tai santykių problema, tuomet reikia, kad tiek vyras, tiek moteris, būtų pasiruošę ir norėtų rasti kompromisą. Kitu atveju, problema nebus surasta.
Patarimas: pokalbį pradėti tada, kai pasiruošę abi pusės.

Ar konflikto metu, prieš sakant reikia pagalvoti?

Psichologas: Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris prieš ką nors sakydamas, viską apgalvotų mintyse. Natūralu, kad žmonės kalba su tam tikra energija. Jeigu žmogus visada galvoja ką pasakyti, tai rodo, kad yra didelė savęs kontrolė, kuri labai vargina. Apgalvojimas, ką ketinu sakyti, nepriveda prie nieko gero. Dažniausiai savęs kontrolė kyla iš baimės kažką padaryti ne taip. Tokiu atveju atsiranda bereikalingas atsargumas, o tada iš baimės žmogus nepadaro daug dalykų. Toks atsargumas apsaugo ne tik nuo blogų, bet ir nuo gerų dalykų. Kita vertus, žmogus, galvodamas apie kiekvieną žodį, dažniausiai taip ir nenuveikia nieko gero – paprasčiausiai nebelieka jėgų.
Patarimas: nuoširdžiai ir atvirai kalbėti.

Ar visada abi pusės būna kaltos?

Psichologas: Aš sakau kiek kitaip, – visada abi pusės teisios. Dažniausiai ir viena, ir kita pusė mato ir pasako tai, kas yra tiesa. Jeigu žmogus jaučiasi negerai, vadinasi yra to priežastis. Ir jeigu žmogus kažką sako, tai ir reiškia, kad jis taip mato. Pateiksiu pavyzdį: du žmonės žiūrį į tą patį namą, vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Vienas sako: „Namą sudaro du langai ir vienos durys.“, kitas prieštaurauja: „Jokiu būdu! Namas – tai trys langai ir nei vienų durų.“ Kuris iš jų teisus? Be abejonės, tiek vyras, tiek moteris bus teisus. Šis pavyzdys tarsi yra situacija. Kai žmonės pykstasi, tuomet jie į tą pačią situaciją žiūri iš skirtingos pusės. Kiekvienas mato tik kažkurią situacijos pusę, ir jeigu jie tai pamato, vadinasi tai yra teisybė.
Patarimas: kiekvienas žmogus sako tiesą. Išklausykite ją.

Psichologą Dr. Marių Daugelavičių kalbino Gintarė Daugėlaitė
Šaltinis: psichologas.org