Bijau šitą dalyką pavadinti meile, nors ir norėčiau

0 (0)

Klausimas:

Sveiki,
kadangi esu, palyginus, gana jauno amžiaus ir į viską žiūriu turbūt ne taip, kaip jau daugiau matę žmonės, mano problema jums gali pasirodyti keista ar lengvai išsprendžiama. Bet kadangi man pačiam taip neatrodo, nusprendžiau kreiptis į jus (juolab kad, kaip ir minėjau, patyrę žmonės gali labiau padėti negu bendraamžiai, su kuriais šnekėjausi, o į vyresniuosius akis į akį su tokiomis problemomis man būtų tiesiog keista).

Taigi problema mano yra susijusi su tuo jaunatvišku susižavėjimu ar meile (kaip pavadinsit). Vieną merginą pažįstu jau labai seniai. Seniai šiuo atveju reiškia maždaug ikimokyklinį amžių ar pirmąją klasę. Esmė tame, kad mes nesame nei klasiokai, nei kartu lankėme darželį, nei matėmės kas dieną. Ne, esmė tame, kad mes matydavomės vasarą, kuomet ji atvažiuodavo pas gimines, kurie yra mano kaimynai. Mūsų ir kaimynų šeima visuomet sutarė gerai, todėl mes dažniausiai laiką leisdavom kartu.

Atvažiuodavo ji kiekvieną vasarą, ir kas visiškoje vaikystėje buvo tas, atrodo, daug reikšmės neturintis erzinimas, vėliau man pačiam peraugo į kažką rimčiau. Vieną vasarą, kai ji išvažiavo, aš tiesiog buvau kaip ne savas ir tai kartojosi (ir, tiesą sakant, tebesikartoja) ir vėliau. Jai išvažiavus, mane tiesiog apima liūdesys, aš dažnai pagaunu save galvojant apie ją, ir nors ilgainiui šitie simptomai susilpnėja (nors neišnyksta), artėjant vasarai aš vėl pradedu nerimauti prieš ją susitikdamas.

Iš kitų merginų dėmesio turbūt sulaukiu mažiau, negu kiti, bet aš į jas taipogi kreipiu mažiau dėmesio, negu į ją.

Aš bijau šitą dalyką pavadinti meile, nors ir norėčiau. Ir aš tikrai negalvoju, kad ji apie mane galvoja taip, kaip aš galvoju apie ją. Bet atsakymo norėčiau į šias kelias problemas.

Išsipasakoti apie savo jausmus bijau, neneigiu. Bet labiau turbūt bijau pasekmių. Žinoma, jeigu sulaukčiau neigiamo atsakymo, galima būtų nebesikankinti ir judėti toliau, kad ir kaip aš negalvoju, jog ją bus lengva pamiršti. Bet esmė tame, jog aš su ja ar jos artimaisiais, ar pažįstamais anksčiau ar vėliau privalėsiu susidurti, ir aš norėsiu su jais susidurti, bet man baimę kelia tai, kad tokie susitikimai bus mažų mažiausiai keisti.

Jeigu ji man atsakytų tuo pačiu (kuo abejoju, bet svajoti galima), palaikyti santykius per didelį atstumą būtų sunku. Kad ji nevengia vaikinų dėmesio nėra paslaptis, o susitikti vien vasarą (dėl mokslų) būtų tiesiog per didelis laiko tarpas mūsų amžiuje. Nemėgstu netiesioginio bendravimo, ir nors ją feisbukais ir skaipais retkarčiais užkalbinu, susirašinėjimo per naktis niekuomet nebuvo. Galbūt per daug užsisvajojau, bet tebūnie.

Galbūt tokios istorijos daugeliui yra keistos ar kelia juoką, ir aš nesiginčysiu, nes viskas skamba tikrai neįprastai, bet man ši problema yra opi. Žinau, kad galiu vėliau gailėtis nepadaręs to, ką galėjau padaryti, tačiau norisi sulaukti atsakymo iš žmonių, kurie yra susidūrę, tiesiogiai ar netiesiogiai, su bent iš dalies panašiomis problemomis.

Dėkoju už atsakymą.

Atsakymas:

Sveiki,

noriu padėkoti už išsamų laišką. Jame pabrėžiate, kad kitiems ši problema gali pasirodyti visai ne problema, tačiau man taip neatrodo. Pats rašote, jog ji Jums opi, svarbi, reiškia taip ir yra. Minėtai merginai Jūs mintyse paliekate daug vietos. Todėl gerai, kad kreipėtės, o aš pasidalinsiu savo samprotavimais.

Visų pirma, noriu pastebėti, kad tai, kas šiuo metu vyksta Jūsų gyvenime yra gražu. Man tai panašu ne tik į susižavėjimą (kas yra akivaizdu), tačiau galima būtų pavadinti ir meile. Tiesa, su šiuo terminu neskubėčiau, nes tai galėtų paaiškėti tik realiai draugaujant su minėtąja mergina, praleidus ne mažai laiko kartu.

Nesvarbu kas tai bebūtų, manau, žengtumėte naudingą sau žingsnį, jeigu pasidalintumėt su ja tais švelniais jausmais, kuriuos jaučiate. Laiške minite, kad yra dalykų, kurie trukdo tai padaryti. Kad gali būti nelengva ją pamiršti sulaukus neigiamo atsakymo. Taip pat, kad tolimesnis bendravimas su ja ir jos artimaisiais gali atrodyti keistas. Galima kliūtis Jums atrodo ir tai, ką reikėtų daryti sulaukus teigiamo atsakymo. Siūlau pabandyti vaizduotės pagalba susikurti tokias situacijas ir jas patyrinėti. Įsivaizduoti kas gali atsitikti baisiausio arba geriausio, paimprovizuoti. Manau, kad visais atvejais Jūs išloštumėte sužinojęs tiesą.

Priešingu atveju paliksite didelį klaustuką ateičiai ir nepanaudotą galimybę pažinti gyvenimą. Jūs tiesiog neįgysite tos patirties, kurią galėjote įgyti. Juk į dabartinę Jūsų situaciją galima žvelgti kaip į gyvenimo Jums iškeltą iššūkį, kurį arba priimate, arba atmetate.

Žinoma, rizikuojate patirti neigiamų išgyvenimų, liūdesio, nusivylimo ir panašiai, tačiau bet kuriuo atveju tai yra patirtis. Dar svarbu paminėti, kad palikus šį klausimą neišspręstą, gali ateityje nutikti taip, kad Jūs vėl pakliūsite į panašias situacijas, vėl bijosite atskleisti moteriai savo jausmus, jais dalintis. Kitaip tariant, neišspręstos situacijos Jus gali lydėti per gyvenimą tol, kol jas galiausiai išspręsite.

Savo sitauciją vadinate keista, galbūt taip ir jaučiatės, tačiau man tai panašu į paauglišką (galbūt jaunatvišką) meilės „auginimą”. Tai laikui bėgant vis labiau ir labiau bundančių erotinių minčių, fantazijų, dėjimas į vieną objektą, galbūt net šiai merginai nebūdingų, bet Jus žavinčių moteriškų savybių priskyrimas būtent jai. Jeigu taip yra, tai išties panašu į įsimylėjimą. Tačiau tai būtų įsimylėjimas fantazijų lygmenyje. Jis gali būti labai malonus ir intriguojantis, tačiau paprastai niekur toliau nenuvedantis. Todėl pabaigai noriu palinkėti drąsos pažinti gyvenimą ir suteikti jam ryškesnį realybės atspalvį.

Psichologė Raimonda Bugarauskaitė
raimonda.bugarauskaite@gmail.com
Vilnius