Ką daryti, jei pomėgių, aistrų ir gabumų turi per daug? (1)

6

zmogus-su-padidinimo-stiklu

  • Turite begalę idėjų ir pomėgių, visiškai nesusijusių tarpusavyje?
  • Daug darbų pradedate, neriate stačia galva ir dažniausiai nebaigiate?
  • Darbe greitai viską perprantate ir tada pasidaro nepakeliamai nuobodu?
  • Jums buvo/yra itin sunku išsirinkti vieną specialybę, nes viliojo daug kas?
  • Ar nukrėsdavo šiurpas, pagalvojus, kad profesiją reiks pasirinkti vieną visam gyvenimui?
  • Daug darbų pradedate ir niekaip nesugebate jų baigti?
  • Vengiat įsipareigoti, nes bijot, kad praleisit dar geresnę galimybę?
  • Teko daryti karjeros testą ir iš kelių skirtingų sričių surinkote po lygiai balų?
  • Ar būna sunku įgyvendinti projektą, nes norisi daryti keliais būdais?
  • Ar esate pagalvojęs, kad patarlė „devyni amatai, dešimtas badas“ – apie jus?

Jei bent į vieną klausimą atsakėte teigiamai, greičiausiai esate ypatingos mąstymo rūšies asmenybė – žvalgas (Scanner). Tai žmonės, kuriuos domina daugybė dalykų, turi ne vieną talentą, yra labai smalsūs, kūrybingi, dirba kelis darbus vienu metu, savo nauju pomėgiu susižavi intensyviai ir… dažniausiai laikinai. Darbą, vos perpratę ir spėję visus sužavėti, meta ir susiranda kitą. Arba dirba toliau, tačiau įmonėje arba po dabo ieško naujų sričių, kurias galėtų ištyrinėti.

Dauguma žmonių stengiasi atrasti savo kelią, ir jei jį atranda – jaučiasi laimingi. Tuo tarpu žvalgams vien ši mintis sukelia paniką. Jiems laimės tuo daugiau, kuo daugiau ir įvairesnės veiklos ir galimybės kurti jie turi.

Šį terminą įvedė Barbarą Sher 1994 m. savo knygoje „I Could do Anything If I Only Knew What It Was“. Knygos autorė, pradėjusi mokytis koledže, suprato, kad nėra tipinė studentė. Tuo metu, kai jos draugės suko galvas kaip lengviau praleisti studijų metus – kurie dalykai lengvesni, dėstytojai malonesni, o paskaitos prasideda vėliau – pačiai B.Sher svaigo galva nuo įvairiausių ir įdomiausių pasirinkimų gausos! Istorijos geologija, Vakarų muzikos istorija…. Ji užsirašė į dešimt pasakaitų. Iš penkių gavo skolas, o kitas vos vos ištempė. Jai, kaip ir daugeliui žvalgų patiko pats mokymosi, atradimo procesas, o ne rezultatas.

Neretai karjeros konsultantai, žvalgams atlikę testus, būna sutrikę, nes interesų sritys arba gabumai būna kardinaliai skirtingų sričių. Aš, šio straipsnio autorė, – ne išimtis. Dvyliktoje klasėje nuėjau pas psichologę – karjeros konsultantę, kuri paskaičiavusi testo rezultatus buvo labai nustebusi, nes 1-2 balų skirtumu man buvo tinkamos visiškai skirtingų sričių spesialybės: socialiniai mokslai (psichologija, sociologija, socialinis darbas), menai bei griežtomis, tiksliomis žiniomis paremtos profesijos (teisė, buhalterija). Specialistė sakė pirmą kartą tokį įdomų atvejį mato.

Vaikystėje man sunkiausias klausimas buvo „kuo nori būti užaugus?“ Aš norėjau būti daug kuo: gydytoja, mokytoja, dainininke, šokėja, ūkininke, virėja, policininke, verslininke ir dar daug kuo. Tačiau dažniausiai sakydavau „nežinau“. Būdama 13 metų nusprendžiau būti aktore, lankiau teatro būrelį, greitai gavau pagrindinius vaidmenis. Nuo 16 metų taip pat tvirtai apsisprendžiau tapti advokate, atsisveikinau su teatru ir rimtai kibau į mokslus. Galiausiai 12 klasėje sugalvojau tapti psichologe. Ir nesigailiu, nes tai plati, daug apimanti specialybė. Žinoma, pomėgių taip pat turiu ne vieną ir ne du. Tačiau tai, kad su manimi viskas gerai, supratau gal prieš metus, perskaičiusi B.Sher knygą „Ko imtis, kai norisi daryti viską“.

Tokiems žmonėms karjeros konsultantai ir kiti aplinkiniai siūlo visgi išsirinkti vieną profesiją, atrasti vieną gyvenimo kelią, „pagaliau surimtėti“. Lengva pasakyti – vieną kelią visam gyvenimui! B. Sher, priešingai, siūlo NESIRINKTI, verčiau išbandyti VISKĄ, visus pomėgius, talentus, kūrybiškumą, įvairius projektus, ir kuo greičiau.

Būti tik vienoje srityje žvalgams pernelyg sunku. Kodėl? Ogi todėl, kad jie genetiškai užprogramuoti atrasti vis naujas žemes. Jie greičiau negu kiti žmonės viską perpranta ir, kas baisiausia, tada jiems tampa NUOBODU. Jei daugumai žmonių nuobodulys apskritai yra gana nemaloni būsena, tai žvalgams ji – nepakeliama.

Ar būti žvalgu blogai? Tikrai ne. Daugybė iškilių istorinių asmenybių buvo žvalgai: B.Franklinas, Aristotelis, Goethe, Th.Jeffersonas. Žymiausiu žvalgu tikriausia galima būtų pavadinti Leonardą da Vincį.

Senovės aristokratai (ir vyrai, ir moterys) netgi būdavo skatinami domėtis daug kuo, užsiimti kuo įvairesne veikla ir turėti kuo daugiau pomėgių, žinių ir įgūgžių. Keletas kalbų, daugybė knygų, ekonomika, fechtavimas, jodinėjimas, stalo žaidimai, kelionės, geros manieros, šokiai, medžioklė, siuvinėjimas ir t.t. – tai tik dalis jų užsiėmimų.

Tačiau visiškai neseniai, pasikeitus istorinėms aplinkybėms (įpač didelės įtakos turėjo Šaltasis karas tarp JAV ir Tarybų Sąjungos), kada buvo pradėta vertinti itin siauros srities ekspertus, visą gyvenimą skyrusius vienos profesijos specializacijai, žvalgai buvo nurašyti. Šiais laikais da Viciai būtų pavadinti nepastoviais, sutrikusio dėmesio, paviršutiniškais, beviltiškai puolantys prie naujos veiklos, diletantais ar net tinginiais.

Iš tiesų, jiems nustatė klaidingą diagnozę. Žvalgų tikrai negalima kaltinti tingėjimu, neatsakingumu ar dėmesio stoka. Turintieji dėmesio sutrikimų nesusikaupia net tada, kai sritis jiems įdomi. Tuo tarpu žvalgas į savo veiklą kuriam laikui (!) gali pasinerti visiškai, ir nematyti, negirdėti nieko aplink, net pamiršti pavalgyti. Sergantieji depresija taip pat nėra žvalgai, nors jie kartais tiki, kad ligos priežastis – negebėjimas atrasti savo aistros. Tačiau būtent dėl ligos jie negeba sutelkti dėmesio ir nejaučia malonumų veikloje. O žvalgai jaučia, ir labai stipriai.

Sportininkai, specialistai, mokslininkai, ekspertai, turintys vieną pačią didžiausią aistrą gyvenime, B.Sher vadinami narais. Jie gali turėti keletą hobių atsipalaidavimui, trumpam veiklos pakeitimui, tačiau į juos nepuola su visišku atsidavimu.

Dažnas žvalgų nerimas būna susijęs su klausimu „jei aš taip mėtausi nuo temos prie temos, nuo vieno pomėgio prie kito, ar man tokiam įmanoma tapti sėkmingu, sukurti verslą ir tapti turtingu?“ Atsakymas – žinoma. Dauguma rašytojų, žurnalistų yra žvalgai. Režisierius, aktorius, muzikantas Woody Allenas, verslininkas Richardas Bransonas taip pat yra žvalgai.

Jei jau nustatėte, kad esate žvalgas, žinoma kyla klausimas: o ką man daryti?

Apie tai – kitame straipsnyje: antra dalis.

Asta Petrauskienė
Psichologė, asmeninių pokyčių konsultantė
El.p: asta.budvytiene@yahoo.com
Facebook’e

Dalintis:

6 COMMENTS

  1. o tai kaip dabar žinoti, ar aš žvalgė,ar puolus į depresiją? Nes lyg ir visada domėjausi viskuo ir man visada būdavo sunku, į kurią srytį šokti, o tai,kad dabar tenka rinktis magistrą, mane varo į neviltį. Jaučiuosi taip, tarsi tai nulems visą mano gyvenimą. Pavydžiu draugams, kurie sėkmingai pabaigė bakalaurą ir toliau eina ta pačia srytimi, nes man nesinori eiti ta pačia.. Bandžiau susidaryti sąrašą ir jį susiaurinti, bet galiausiai apsistojau ties kokiom 20 specialybių! Jei tik žinočiau, kad kuri nors iš jų man lems sėkmę ir galūtinai būsiu ja patenkinta – ryžčiausi studijuoti vėl nuo bakalauro. Bet kaip žinoti?

    Beto šiuo metu ieškausi darbo ir esu begalo apatiška, nes tai trunka jau ilgą laiką. Niekaip negaliu apsispręsti, kokio darbo noriu. Dėl to mano CV ir cover letter nebūna konkretūs ir turbūt net darbdaviams sunku suprasti, ko aš noriu… Nematau jokios čia laimės būti žvalge. Tas blaškymasis tikrai veda į depresiją.

  2. Gabi, galėčiau padėti! Aš kaip tik savosios srities ieškojau 10 metų. Ieškojau technikų, strtegijų kaip tai padaryti greičiau. Konsultavausi su keliais pasaulinio lygio profesionalais, nulėkiau net iki Amerikos, spalio gale 2013m. Žinau, kad galiu padėti, jei norėtum, rašyk man Svajone.Niauriene(eta)gmail.com

  3. Man ir atrodo kažkaip, kad žvalge būti sunku… Iš vienos pusės įdomu, platus interesų ratas, su tokiu žmogumu smagu, jis nori ir ten ir ten, veikti ir tą, ir aną… :D Bet iš kitos pusės, kai tiek daug norų, tu tikrai jautiesi toks išsibalansavęs, pasimetęs, ypač kai netęsi to, ką pradėjai. Pvz. mėgstu groti. Mokykloj Yamaha, akordeonas, gitara, po to šiek tiek pianinas, nusipirkau lūpinę armonikėlę tam kartui, neseniai nusipirkau būgną ir ką? Su nei vienu instrumentu nesu labai pažengusi. O dabar norėtųsi dar kokias kankles išbandyti, hangą dar ką nors.. Taip pat buvau užsidegusi paišymu, atslūgo, kartais pašoku, parašinėju, pafotografuoju.. Dar norėčiau keramiką išbandyti.. Dėl to gyvenime jaučiasi toks neužtikrintumas, nes iš pradžių užlieja entuziazmas, o po kurio laiko nuslūgsta, O jei reikia priimti rimtą sprendimą? Labai jau pesimistiškai čia viskas nuskambėjo.. Bet džiaugiuosi, kad bent jau gyvenime noriu veikti kažką, tik sunku suprasti ką :D

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here