Kaip pasirinkti psichoterapeutą?
Sąvoka „psichoterapija” kilusi iš graikų kalbos. Žodis „psyche” graikų kalboje reiškia „sielą”, o žodis „therapeia” reiškia „gydymą, slaugymą”. Psichoterapija – psichikos gydymo, asmenybės tobulinimo procesas. Jis vyksta remiantis tam tikromis prielaidomis apie asmenybę, panaudojant specialius psichologinio poveikio metodus. Terapinės procedūros skiriasi priklausomai nuo to, kokia asmenybės teorija yra remiamasi, ir kokie metodai yra naudojami.
Kiek yra psichoterapijos mokyklų?
Apskritai pasaulyje šiuo metu egzistuoja virš 100 psichoterapijos mokyklų, kurias galima suskirstyti į keletą pagrindinių krypčių: psichoanalitinė, kognityvinė, bihevioristinė ir humanistinė. Kiekvienoje šių krypčių rastume dar daugybę atšakų. Pavyzdžiui, humanistinei krypčiai priskirtinos egzistencinė terapija, gestalt terapija, logoterapija. Kognityvinei krypčiai – schemų terapija ir pan. Lietuvoje šiuo metu didžioji dalis psichologų dirba pagal eklektinį modelį, t.y. taiko savo darbe įvairių krypčių metodus. Visgi kai kurie specialistai save išskirtinai tapatina su tam tikromis mokyklomis, pavyzdžiui, „psichoanalitikų“, „jungistų“, dar gyvuoja „adleristai“, „gestaltistai“, „humanistai- egzistencialistai“, ir „kognityvistai- bihevioristai“.
Kuri kryptis populiariausia pasaulyje?
Viena iš šiuo metu pasaulyje sparčiausiai populiarėjančių krypčių – kognityvinė psichoterapija. Tai psichoterapijos kryptis, kuri remiasi kognityvine (pažintine) asmenybės teorija ir daro prielaidą, kad mąstymas, požiūris į save ir pasaulį gali paveikti asmens psichinę bei fizinę sveikatą. Kognityvinėje psichoterapijoje yra naudojami specialūs lengvai pritaikomi mąstymo keitimo metodai, ji pasižymi trumpalaikiškumu, aiškia struktūra. Ji labai skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių, pavyzdžiui, klasikinės psichoanalizės ar biheviorizmo, nes į kiekvieną žmogų žvelgia kaip į sąmoningą asmenybę, galinčią savo pačios pastangomis patobulinti savo gyvenimą. Kognityvinėje psichoterapijoje žmogus yra mokomas tapti psichoterapeutu pats sau. Šio terapinio modelio autorius – Aaronas Beckas, psichiatrijos profesorius iš JAV, 1946 metais Jeilo (Yale) universitete, Pensilvanijoje įgijęs medicinos daktaro diplomą, vėliau profesoriavęs įvairiuose JAV universitetuose. Tik nedaugelis žino, kad už šio modelio sukūrimą, skatinantį keisti žmonių sąmonę, 2005 m. Švedijoje jam kartu su Dalai Lama buvo suteikta XX a. Žmogaus premija.
Kaip psichika gydoma pagal medicininį požiūrį?
Biologiniu-medicininiu požiūriu, žmogus yra biocheminių procesų indas. Didelę reikšmę žmogaus elgesiui, psichinei sveikatai turi genai, įvairūs biologiniai faktoriai. Psichikos sutrikimas rodo biocheminių, neurofiziologinių procesų sutrikimą. Veiksmingiausia priemonė psichikos sutrikimams gydyti – farmakologinė terapija, gydymas vaistais. Pavyzdžiui, jeigu susirgote depresija, Jums būtų paskiriamas amitriptilinas, etc.
Kaip gydo psichoanalizė?
Psichoanalizės požiūriu, žmogus yra savo pasąmonės, praeities patyrimo vergas. Žmogaus ego – „aš” nuolat stebi ir dalyvauja kovoje tarp id – pačių įvairiausių norų bei impulsų ir superego – žmogaus vertybių, normų, kurias jis perėmė iš visuomenės. Psichikos sutrikimai rodo neišspręstus vidinius konfliktus. Priemonės psichikos sutrikimams gydyti – sapnų bei laisvų asociacijų, per kurias pasireiškia vidiniai konfliktai, analizė, ir, svarbiausia, – psichoanalitinės interpretacijos. Pavyzdžiui, psichoanalitikas mėgintų interpretuoti, ką reiškia Jūsų nerimas einant į pasimatymą, ir kaip tai siejasi su Jūsų vaikyste.
Kaip gydo bihevioristai?
Biheviorizmo požiūriu, žmogus yra sąlyginių refleksų ir reakcijų į aplinką visuma. Psichikos ir elgesio sutrikimai formuojasi per netinkamus sąlygojimus, taip pat stebint netinkamus elgesio modelius. Veiksmingiausias būdas įveikti netinkamai sąlygotas reakcijas – persąlygoti iš naujo. Pavyzdžiui, jeigu Jus kažkada stipriai aplojo ar net bandė Jums įkąsti didelis šuo, ir nuo to laiko bijote šunų, Jūs būtumėte specialiais metodais iš naujo „pripratinamas” jų nebijoti.
Koks kognityvinių terapeutų požiūris?
Kognityvinio modelio atstovai teigia, kad pats žmogus gali būti atsakingas už savo problemas, pats jas sukelti. Pagrindinė A. Becko mintis buvo ta, kad žmogus turi raktą suprasti ir spręsti savo paties psichologinius sunkumus, ir jis gali tai daryti sąmoningai. A. Beckas pasiūlė du naujus psichoterapinio požiūrio į žmogų elementus: žmogus yra aktyvus, galįs kontroliuoti tai, kas su juo vyksta – ir gyvenime, ir psichoterapijos metu; žmogus yra sąmoningas, ir jo paties protas, mąstymas gali jam padėti įveikti psichologinius sunkumus.
Kokie humanistinės psichoterapijos tikslai?
Humanistinės – egzistencinės psichoterapijos modelio šalininkai taip pat, kaip ir kognityvistai, žmogų laiko sąmoninga, laisvai besirenkančia asmenybe, kuriai svarbu atsakyti į klausimus: kokia mano gyvenimo prasmė? dėl ko aš gyvenu? ko aš noriu, kokia mano misija? Psichoterapeutas, dirbantis pagal šį modelį, lydi klientą ieškojimų kelyje, randant atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus.
Kiek kiekviena gali trukti, kurios yra brangiausios?
Psichoanalitinė, humanistinė, biologinė terapijos gali užtrukti „pagal poreikį“, t.y. išsitęsti laike be apribojimų. Savaime suprantama, jog tai nulemia, kad šios terapijos gali būti brangiausios. Kognityvinė terapija yra mažiau brangi vien todėl, kad efekto siekiama per 8-15 susitikimų. Manoma, kad būtent tiek susitikimų užtenka, norint įveikti, pavyzdžiui, klinikinę depresiją. Vaikams reikia šiek tiek daugiau susitikimų – 10-20. Jei nepavyksta pasiekti efekto – panašu, kad psichoterapeutas padarė klaidą.
Kokiu atveju kokia terapija yra tinkamiausia?
Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrais atvejais kai kurie terapiniai modeliai gali būti netgi žalingi. Prieš pora dešimtmečių R. Temoshok, atlikęs tyrimus su onkologiniais ligoniais, nustatė, kad tie, kurie kartu su chemine terapija gydėsi ir psichoanalitine terapija, mirė greičiau nei tie, kurie apskritai nesigydė tokia terapija, o kartu su chemoterapija gavusieji kognityvinę terapiją – išgyveno vidutiniškai pusantro karto ilgiau.
Psichoanalitinė terapija labai tinkama norint suprasti savo simptomų, psichologinių sunkumų priežastis, humanistinė – siekiant atsakyti į gyvenimo prasmės, laimės ir pasirinkimų klausimus, kognityvinė – ieškant stipraus impulso pakeisti savo gyvenimą. (Kognityvistai sako, jog vien supratęs, kad depresijos priežastis, pavyzdžiui, emociškai šalti tėvai vaikystėje – netapsi optimistu).
Kuri terapija veiksmingiausia?
Kognityvinė psichoterapija šiuo metu laikoma viena iš pačių veiksmingiausių psichoterapijos krypčių. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad kognityvinė psichoterapija padeda įveikti depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo bei miego sutrikimus, fobijas, paniką, potrauminio streso sindromą, seksualinių ir socialinių santykių, darbo bei savęs vertinimo problemas. Net tiems, kurie neturi psichologinių sunkumų, kognityvinė psichoterapija gali padėti gyventi kokybiškesnį, energingesnį, džiaugsmingesnį gyvenimą. Jos veiksmingumas psichologinių sunkumų įveikime siekia net 98 proc. Kitų modelių veiksmingumas nėra toks aukštas pagal mokslinius tyrimus, bet taip gali būti dėl to, kad kitose terapinėse mokyklose nėra taip lengva išmatuoti “pagerėjimą”. Vis dėlto dažniausiai terapijos veiksmingumą lemia ne tiek vienas ar kitas modelis, kiek terapeuto ir kliento bendradarbiavimas, terapeuto kompetencija, puikus išmanymas to, ką darai, taip pat sąmoningumas terapinės sąveikos atžvilgiu.
Ką turėtų žinoti žmogus, rinkdamasis psichoterapeutą? Ar geras ieškojimo metodas: “gal žinai gerą psichoterapeutą?”
Renkantis psichoterapeutą, pirmiausia reikia gerai žinoti, ar tikrai nori keistis. Ne keisti kitus, išmokti manipuliuoti ar pan., bet – keistis pats. O konkretaus psichoterapeuto pasirinkimas pagal nuogirdas visiškai suprantamas – ieškome „gerų chirurgų“, „gerų kardiologų“, „gerų teisininkų“, „gerų dizainerių“, net „gerų santechnikų“…
Ar gali atsitikti taip, kad klientas ir pasirinktas psichoterapeutas taip ir neras bendros kalbos… Kuo tai pasireiškia ir kaip tokiu atveju elgtis?
Žinoma, taip. Klientas pradės vėluoti, užmiršinėti susitikimus, neatlikinėti namų darbų. Kitaip tariant, jis priešinsis, bet tai gali būti susiję ne tik su „bendros kalbos“ neradimu, bet ir neįsisąmonintu nenoru keistis (nes tai gali būti sunku, nepatogu, kartais net skausminga). Jei žmogus nuolat kaitalioja psichoterapeutus, panašu, kad problema gali būti kaip tik tame. Vienas iš sprendimų – atsisveikinti, ir ateiti pas psichoterapeutą tada, kai tikrai to norėsis.
Kokiu terapiniu modeliu remiamasi Vadybos ir psichologijos institute?
Vadybos ir psichologijos institute su besikreipiančiais dirbama pagal kognityvinės – elgesio terapijos modelį. Ieškančius pagalbos konsultuoja klinikinė psichologė Doc. Dr. Aistė Diržytė, kuri turi penkiolikos metų praktinio darbo patirtį ir jau dešimt metų dėsto kognityvinės terapijos kursą magistrantams viename iš Lietuvos universitetų. Norintys užsiregistruoti konsultacijai gali rašyti adresu info@vipinstitutas.lt , ir Jums bus pranešta apie galimą artimiausio susitikimo datą.
Parengė: © Doc. Dr. Aistė Diržytė
Daugiau informacijos: Vadybos ir psichologijos institutas