Kiek dar garsiai tylėsime apie Lietuvos matriarchatą?

0 (0)

Iliustracija: Busbus ID : 469837 / rawpixel.com

Tai itin nepatogi ir skausminga tema, apie kurią veikiausiai neišgirsite viešų diskusijų TV eteryje ir neperskaitysite straipsnių skambiomis antraštėmis populiariuose portaluose. Apie tai garsiai ir patogiai tyli Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, teismai, vaiko teisių tarnybos specialistai, psichologai/psichiatrai, politikai ir daugelis kitų kovotojų už tiesą bei žmogaus laisves. O tyli jie apie tai, kad Lietuvoje yra matriarchatas – pirmykštės visuomenės forma, atsiradusi vėlyvajame paleolite. Jei ne pilnas, tai bent dalinis ir ypatingai skausmingoje daugeliui žmonių srityje – šeimoje.

2019 balandžio 06 d. gerb. kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rinkimų štabe, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys susitiko su  piketuotojais (APTA), vaikų teisių klausimams aptarti.

Didesne dalimi tėvai yra įsitikinę Gitano Nausėdos, kandidato į prezidentus, pergale, todėl apmaudavo, jog gerb. Linas Slušnys būtų netinkamas patarėjas vaiko teisių klausimais, o tiksliau – veikiausiai nesugebėtų reikiamai atstovauti jų interesams.

Čia svarbu prisiminti, jog psichinės sveikatos srityje besidarbuojantys specialistai, itin dažnai nukenčia nuo klientų agresijos, psichologinio ar net fizinio smurto prasme. Ir to apraiškų išties galime aptikti šioje nevienareikšmiškoje diskusijoje. Kita vertus, tai ir visai suprantama, nes susirinkę tėvai yra netekę savo vaikų, o tiksliau visavertės galimybės su jais bendrauti, sunku pasakyti, kas dar gali būti brangiau žmogaus gyvenime. Be to, išsakyti tėvų argumentai pasižymi tiek teisine, pasauliniame kontekste, tiek psichoterapine logika.

Siekdamas sušvelninti konfrontaciją, psichiatras prisipažino, jog ir pats yra išgyvenęs skaudžią skyrybų patirtį, kaip ir tūkstančiai kitų tėvų, tačiau daugeliu atveju jis yra bejėgis kažkuo padėti, nes Lietuvos įstatymuose, šiuo klausimu, yra įtvirtintas matriarchatas.  Be kita ko, L. Slušnys patikino, kad jis tik laikinai talkina G. Nausėdos štabe, bet po rinkimų prezidento komandoje nedirbtų, tad tėvams nėra pagrindo nuogąstauti.

Laikinai atidedant į šalį visus asmeniškumus ir nukentėjusių tėvų nuoskaudas, galima reziumuoti, jog po skyrybų, virš 90 proc. atvejų, vaikų gyvenamoji vieta priteisiama motinoms. To pasekoje formuojasi visuomenę, šeimas, pačias mamas, tėvus bei vaikus ardanti praktika.

JAV ir daugelio kitų šalių statistika byloja, kad jei pora neturi vaikų, norą skirtis pareiškia vienodai, tiek vyrai, tiek, moterys, tačiau esant vaikams bei vienai lyčiai palankesniems įstatymams – maždaug 25% dažniau skyrybas inicijuoja moterys. Lietuvoje vidutiniškai išsiskiria apie 8 000 porų per metus, tad nesunku paskaičiuoti, kad panaikinus įstatymų suteiktas privilegijas, skyrybų galėtų sumažėti net iki 2000 per metus! Mat tiesiog nebeliktų pagundos, finansiškai, teisiškai ir psichologiškai nubausti partnerį ar tiesiog gauti lengvos naudos.

Naujas teisinio reguliavimo modelis veikiausiai sumažintų ir tėvų atstūmimo sindromo (angl. parental alienation syndrome) tikimybę, apie tai liudija skandinavų patirtis, kur yra įteisinta lygiavertė tėvystė (angl. shared parenting; equal parenting; coparenting), t.y. teisinis mechanizmas, kai po skyrybų vaikai pakaitomis gyvena pas abu tėvus.

Svarbu paminėti, kad Tėvų atstūmimas jau įtrauktas į naujausią Tarptautinių ligų klasifikacijos (sutrikimo kodas QE52.0; TLK-11) versiją, įsigaliosiančią 2022 metais!

Pabaigai belieka liūdnai pridurti, kad dažniausiai savižudybė paliečia išsiskyrusius vyrus, o lietuviški šio reiškinio mąstai vis dar šiurpina pasaulinės statistikos kontekste.

Susijusios publikacijos: Pokalbis apie lygiavertę tėvystę, Piketas vaiko teisių klausimais.

Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu