Moters stiprybė – MOTERIŠKUMAS (II dalis)
Prabilus apie moteriškumo svarbą, sulaukiau didelio jūsų, mielos moterys, susidomėjimo. Tai liudija, kad nors ši tema daug kur ir gvildenama – jos vis dar negana. O galbūt jaučiamas teisingos ir realios informacijos alkis. Atliepiu į norus – šįkart dar labiau atskleidžiu svarbiausius moteriškumo aspektus.
Pirmajame straipsnyje minėjau, kad išsaiškinus, kokia yra vyriška moteris, svarbu įsigilinti į moters – aukos temą. Pastebiu, kad tai ši rolė šiomis dienomis itin pamėgta. Beje, net jei iš pirmo žvilgsnio ir neatrodo, tačiau šios temos sąveikauja tarpusavyje bei viena kitą papildo.Kaip? Na pamąstykime. Moteris, turėdama antrąją pusę, namuose viską daro pati (tempia maišus, atlieka kitus vyriškus darbus). Jos mintyse karaliauja frazė „aš pati viską galiu… o tai TAS kol padarys…“ Prie ko tai priveda? Subręsta nepasitikėjimo savimi ir aukos sindromas. Kitaip tariant moteris savęs negerbia, yra nuolatos skubanti ir tempianti viską, ką gali. Ji save nužemina, o tada puola visoms tokioms pat draugėms ar giminaičiams guostis, koks vyras netikęs, kaip ji pati viską turi daryti: ir vinį įkalti, ir namus viena pati tvarkyti, ir t. t. Sulauktas aplinkinių palaikymas tik leidžia pasijausti VIP persona ir tikra auka. Ak, koks tas gyvenimas neteisingas, ji juk moteris ir viską tempia viena.
Aukos būseną gan sudėtinga išgydyti. Mat tuomet tektų atsisakyti labai daug malonumų, tokių kaip:
- Guostis ir skųstis kitiems apie savo didvyriškumą ir sulaukti dėmesio bei užuojautos;
- Kritikuoti šalia esantį žmogų, atsisakyti apkalbų ir nereikalingų aptarinėjimų;
- Nukreipti energiją savo aukos būsenai auginti.
Panagrinėkime aukos būsenos priežastis. Į šį užburtą ratą pakliūva dauguma moterų, nes tokius pavyzdžius matė ir savo vaikystėje (o jų mamos – savojoje). Tik yra vienas skirtumas: mūsų močiutės viską tempė ant savo pečių tik todėl, kad jų vyrai dažnai išeidavo į frontą ir ne visi sugrįždavo. Taip susiformavo visa suirutė to, kas yra moteriškumas ir to, kas yra moteris auka.
Kitas galimas variantas, kad moteris nemyli savo vyro arba nemoka tos meilės išreikšti (o čia ir vėl viskas iš vaikystėje matytų pavyzdžių, kai moteris tampa vyrui „mama, drauge, partnere versle, bet ne mylima moterimi“ – „trukt už vadžių ir vėl iš pradžių“). Kai žmonės nemoka mylėti ir auginti santykių, perkelti jų į aukštesnį lygmenį, po įsimylėjimų apninka rutina, kur viskas nusistovi ir užrūgsta. Meilę keičia priekaištai ir reikalavimai tik didėja.
Klausimas pamąstymui: jei pradžioje viskas buvo gražu, o dabar nebe, tai ką darote neteisingai? Nustojote lepinti vienas kitą, sakyti gražius žodžius? Neskiriate vienas kitam kokybiško laiko, nebeturite bendrų tikslų, o gal visai pamiršote save, savo pomėgius ir poreikius? Siūlau pagalvoti apie tai. Jei reikia, paklausti to ir savo antrosios pusės. Juk yra priežastis, kodėl JIS nustojo rodyti dėmesį, pirkti gėles. Tiesiog susiformuoja neteisingas įprotis, kuris vienam yra patogus, o kitam varginantis. Pavyzdžiui, santykių pradžioje abu vienas kitą lepindavo vakarienėmis, o laikui bėgant moteris vis dažniau pati gamina ir galiausiai visą maistą ruošia ir po to tvarko tik pati, ir jei tai tęsiasi pakankamai ilgai, abu prie tokios rutinos pripranta ir tai tampa normalu, kol vieną dieną kažkuris pasijunta nelaimingas, kad mainais už tai nieko negauna.
Būna, kad ir vyras kaltas, bet dažniausiai pati moteris viską atiduoda vyrui. Ji nebeskiria laiko savo malonumui ir taip tiesiog praranda interesą iš vyro pusės. O kam jam stengtis, jei ir taip viską gauna? Todėl SVARBU: skirk laiko sau, turėk pomėgius, gyvenk savo gyvenimą taip, kad galėtum pasakyti vyrui tai, ką sako viena garsi meno terapeutė: „Aš be tavęs galiu gyventi, bet esu kartu, nes su tavimi galiu daugiau!“
Toms, kurios vienišos – kol tenka tempti viską vienai, tempk su malonumu. Kad maišai būtų lengvesni, pirk mažiau produktų. Susidėliok planą, kada ir ką reikia padaryti ir nusiteik tam iš karto ne iš aukos pozicijos (na ir kiek galima viską pačiai, nusibodo, pavargau ir t. t.), bet tiesiog tai priimk kaip natūralią kasdienybę – lengvai ir su šypsena. Mėgaukis kiekvienu darbeliu, o jei yra proga nebijok – prašyk tėčio, dėdės, draugo, kolegos pagalbos. Iš patirties sakau, kad paprašius – 99% vyrų tikrai sutiks padėti. Tai, reikalinga tam, kad nebūtum surūgusi, susirauksi, pikta, nes tikrai nesulauksi dėmesio ar kvietimo į pasimatymą. Čia vėl kaltas įpratimas – įprasi būti nuolat nepatenkinta ir nelaiminga, o tokios moterys tikrai nėra įdomios ir patrauklios.
Užduotis:
Pasitikėjimas savimi ir moteriškumas pirmiausia augs tada, kai aiškiai suvoksi, ko nori. O tuomet privalėsi išmokti atsipalaiduoti. Nes vienos ir pagrindinių moteriškumo savybių yra sugebėjimas atsipalaiduoti ir pajausti malonumą.
Kad būtų lengviau, susirašyk 50 pomėgių/siekių, kuom norėtum užsiimti ar vėl pradėti daryti (prisimink visus norus ir pomėgius, kada jauteisi laiminga ir užsidegusi šia veikla). Kai viską susirašysi, išsirink tuos pomėgius, nuo kurių būtų lengviausia pradėti ir nusistatyk pastovų laiką, kada savaitės bėgyje tuo užsiimsi. Laikui bėgant, vėl tapsi įdomi pati sau, o kartu ir savo antrajai pusei, juk vis daugiau šypsosiesi ir žinosi ko nori, vietoje to kad priekaištautum ir nustatytum rimtą veidą.
ELEMENTARU, kai žinai, ko nori ir žinai, kada tai gali daryti ir tai darai – užplūstaatsipalaidavimas, o su juo ateina ir malonumas.
Puikių ir malonių akimirkų! Būk savimi, nes auka jau pabuvai.
Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė | charizmatiskamoteris.lt
Iliustracija: Utomo Hendra Saputra