|
||||||
 |
Du kaštono dydžio akmenėliai gulėjo upokšnio seklumoje … jie buvo ryškiai žydros spalvos. Kai juos paglostydavo saulės spindulys, jie sužvilgėdavo tarsi dangaus gabalėliai, nukritę į vandenį … jie buvo nepakenčiami didžiuokliai. Ištisas dienas svarstė, kuo taps, kai kas nors juos suras. – Mus būtinai įsegs į vėrinį kartu su kitais brangakmeniais, tokiais kaip mes! –  
Įsimylėjėlis daugybę mėnesių tuščiai siekė mylimos moters dėmesio ir skausmingai kentėjo dėl jos abejingumo. Galiausiai moteris leidosi įkalbama: – Ateik tą ir tą valandą į tą ir tą vietą, – tarė jam. Sutartą valandą sutartoje vietoje įsimylėjėlis atsisėdo šalia savo išsvajotosios. Iš kišenės jis išsitraukė šūsnį meilės laiškų, kuriuos buvo parašęs per ilgus laukimo Temos: Istorijos, Laimė, Meilė, Nelaiminga meilė, Pamokančios istorijos, Santykiai |  Komentarai |  2013.01.27 21:50 
Jonui Batistui Vianėjui, būsimam šventajam Arso klebonui, buvo labai sunku mokytis. Neįstengdavo išmokti net paprasčiausių dalykų. Seminarijos vadovybė ne sykį buvo išsiuntusi jį namo. Tačiau būsimasis kunigas atkakliai siekė savo tikslo. Būdamas dvidešimt vienerių, sėdėjo auditorijoje su dešimčia metų už save jaunesniais vaikais. Vienas iš jų, vienuolikmetis, nusprendė padėti jam mokytis. Jonas Batistas Vianėjus buvo 
Įkrito žmogus į šulinį ir negalėjo iš jo išsikepurnėti. Netoliese vaikštinėjantis geraširdis žmogelis jam tarė: – Man iš tikrųjų tavęs labai gaila. Užjaučiu. Socialinis darbuotojas pasakė: – Logiška, kad anksčiau ar vėliau kas nors čia gaus galą. Dievobaimingasis nusprendė: – Tik blogiečiai krinta į šulinius. Mokslininkas apskaičiavo, kaip žmogus atsidūrė šulinyje. Politikas, priklausantis opozicijai, įsipareigojo 
Viduramžiais vienas piligrimas padarė įžadą nukeliauti į tolimą šventovę, kaip tais laikais buvo įprasta. Po kelių dienų priėjo takelį, kylantį aukštyn dyka, saulės išdeginta negyvenama kalva. Nuo tako vėrėsi vaizdasį daugybę pilko akmens skaldyklų. Šen bei ten sėdintys ant žemės žmonės tašė milžiniškus uolų luitus, kad išgautų kvadrato formos akmenis statyboms. Piligrimas priėjo prie pirmojo 
Aukštas, išlakus, ištiesęs tvirtas šakas į dangų, darže karaliavo migdolo medis. Jis jautėsi laimingas, kai dailios margaspalvės papūgėlės ir elegantiškos, grakščios čižylos sutūpdavo ant jo šakų; jis džiaugsmingai sutikdavo dagilius, lakštingalas ir kitus sparnuočius giesmininkus. Bet štai sykį ant migdolo šakos atskrido kukutis. Paukštis priglaudė ausį prie medžio kamieno ir išgirdo po žieve knibždančių ėdrių 
Pavakary, saulei leidžiantis, valstietis prisėdo ant savo kuklios trobos slenksčio pasimėgauti malonia vėsa. Netoliese vingavo kelias į miestelį. Juo ėjo žmongus. Išvydęs sėdintį valstietį, pagalvojo: ,,Na ir tinginys… užuot dirbęs, turbūt ištisas dienas leidžia kiurksodamas ant namų slenksčio…” Netrukus pasirodė kitas keliauninkas. Pamatęs valstietį, ėmė štai ką galvoti: ,,Šis žmogėnas – donžuanas. Sėdi čia sau 
Jauna moteris po darbo važiavo automobiliu namo. Vairavo labai atidžiai, nes automobilis buvo naujutėlaitis, tik vakar gautas iš įmonės, pirktas už santaupas, daugiausiai sukauptas vyro, kuris daug ko atsisakydavo, kad tik galėtų įsigyti šį modelį. Vienoje sausakimšoje sankryžoje moteris akimirką sudvejojo, ir automobilio sparnas bakstelėjo į kitos mašinos buferį. Ji apsipylė ašaromis. Kaip reikės paaiškinti 
Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante. Staiga jos paklausė: – Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą. kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio. Laikydama rankas delnais i viršų, vieną saują stipriai sugniaužė. Smėlis ėmė srūti per kraštus ir kuo labiau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo. Kitą delną laikė atvirą: Temos: Draugai, Įkvepiančios istorijos, Istorijos, Pamokančios istorijos | Komentarai | 2012.06.07 13:14 
Tolimame rytų krašte gyveno dvi stulbinančio grožio seserys. Pirmoji ištekėjo už karaliaus, antroji už pirklio. Laikui bėgant valdovo žmona liesėjo ir darėsi vis liūdnesnė. Pirklio žmona, gyvenusi šalia karaliaus rūmų, atvirkščiai, kas kart ėjo vis gražyn. Valdovas pasikvietė pirklį ir paklausė: – Kur slypi tavo žmonos grožio paslaptis? – O, tai visai paprastas dalykas. Dėl |
|
||||
|
© 2013 Psichika.eu - Visos teisės saugomos | Minčių Malūnas | citatos.com | Filosofija | El. paštas: zinios@inbox.lt Powered by WordPress & Atahualpa |
||||||
Nauji komentarai