Atrodo, turėčiau būt laiminga, tačiau viskam jaučiu apatiją
0 (0)

1 Response

  1. vdas parašė:

    Dovile. Pažaiskit su apatija. A-patija, kur a- neiginys (taip kaip asinchroninis, amoralus, aseptiškas), -patija sutapti, susitapatinti, patapti. Ar yra kam dar jaučiate sim-patiją, į kieno problemas įsijaučiate em-patija. Jeigu keliatės po 11 valandos – apatija yra natūrali būsena. Jei ne, tada kas kita. O kita yra tai, kad gal ir nujaučiate, bet tas klausimas „Kaip jį pakeist?” pats sako – keiskite gyvenamąją vietą. Aišku, bus sudėtinga paaiškinti mamai, kodėl pakilote skristi, bus sunku patiems, nes nebebus kas galėtų prižiūrėti mažylį.. Tai tam tikro komforto atsisakymas – vaiko priežiūra, pietūs, skalbimas, apšildymas, nemokamas gyvenamasis plotas. Ir visa kita. Bet šitai, kaip suprantate, galbūt ne jums. Jūs nuo to dūstate. Tuo pačiu draugui be žodžių sakote, kad nepasitikite juo, kad šis gali išlaikyti šeimą. Užsiminkite apie kitą butą. Pamatysit, kaip sužybsės akys. O argumentai, retai kada būna pirma pinigai, po to kėdės (namai). Šeima gali susitvarkyti gyvenimą visom prasmėm, tik atskirai, kai ima tvarkytis savarankiškai. Susitvarko finassai, vaikų režimas, drausmė, gilėja tarpusavio ryšys, stiprėja laisvės suvokimas. Todėl pats paprasčiausias sprendimas keistis – išsinuomoti būstą. Bet atminkit, kad į tėvų namus visada galite sugrįžti neatsiklausus.

Komentuoti: vdas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.