Padaviau prašymą į profesinę mokyklą: girdžiu kalbų, kad susigadinau gyvenimą0 (0)
Klausimas: Mokiausi 12-oje klasėje ne per daugiausiai laiko likus iki egzaminų, viską mečiau ir išvykau dirbti į užsienį. Pinigų mano gyvenime trūksta, tėvų finansinė padėtis labai prasta, paremti pinigais jie manęs negali, vien dėl to taip ir pasielgiau. Prieš išvykstant padaviau prašymą į profesinę mokyklą, kad grįžus rudenį galėčiau vėl mokytis, įgyti specialybę. Girdžiu kalbų ir nuomonių, kad susigadinau sau gyvenimą, niekada Lietuvoje nesusirasiu darbo, joks darbdavys, nenorės manęs priimti į savo darbovietę. Dėl tokių kalbų jaučiuosi labai sutrikusi.. Pradedu galvoti o jai tikrai taip bus.
Žinau, kad jai neprarasiu noro mokytis viską galėsiu baigti ateityje, nesvarbu kad bus labai sunku.
Parašykite savo nuomonę, lauksiu. Ačiū.
Monika, (vardas pakeisas)
Atsakymas: Miela Monika, dėkoju Tau už pasidalinimą savo baimėmis. Iš Tavo laiško suprantu, kad nerimauji dėl savo ateities, Tau neduoda ramybės, ar turėsi galimybę nebaigusi 12-os klasių susirasti darbą Lietuvoje, išgyveni, ar priėmei teisingą sprendimą išvykdama į užsienį.
Labai gerai suprantu Tavo pasimetimą bei tai, kad jautiesi sutrikusi. Natūralu, kad bendraudami su žmonėmis mes išgirstame jų nuomones, nuogąstavimus, pastebėjimus ir visa tai daro tam tikrą įtaką mūsų jausmams, elgesiui, požiūriui. Tačiau noriu Tave padrąsinti ir nuraminti. Iš Tavo laiško suprantu, kad esi pasiruošusi rudenį mokytis ir įgyti specialybę, parašei jau ir prašymą, kas yra labai svarbus žingsnis. Išsilavinimas labai svarbus dėl didesnių darbo galimybių, geresnių perspektyvų, bendro išprusimo, tačiau ne visi ir turintys išsilavinimą gali pasigirti, jog dirba savo svajonių darbą. Svarbiausia pagalvok, ką galėtum daryti geriausio ir rask vietą (universitetą, kolegiją, mokyklą, profesinę mokyklą), kurioje išmokytų to, ko nori Tu pati. Daryti tai, kas patinka, kas kelia teigiamas emocijas daug svarbiau nei tik daryti, nes reikia.
Suprantu, kad esi žmogus planuojantis savo gyvenimą, matantis problemas (pinigų trūkumas) ir gebantis ieškoti sprendimų (išvykai užsidirbti). Todėl noriu Tau palinkėti turėti tikslą, tikėti juo ir jo siekti.
Linkiu tikėti Savimi
Psichologė Rosita Katauskienė
rositakatauskiene@gmail.com
Čia ne pasaulio pabaiga. Taigi galėsi dar baigti tą dvyliktą klasę. Be to, jei patiks profkėj – galėsi ateity studijuoti, jei tik norėsi. Žinosi sritį, kur nori būti. Aš, pvz, po studijų iš kart stojau į univerą. Tai buvo mano gyvenimo klaida – turėjau minčių išvažiuoti padirbėt į užsienį. Bet spaudė šeima, draugai, kurie irgi stojo į univerus ir mandras specialybes. Žinok, elkis kaip tau atrodo geriausia. Čia – tavo gyvenimas, kaip nori, taip ir gyveni.
Kad ir ką darytum, visada atsiranda komentatorių, kurie „žino geriau” kaip tau pasielgti. Sakys, blogai kad nestudijuoji, blogai tai, ką studijuoji, ten kitur dirbti geriau ir t.t. Bet iš savo gyvenimo patirties pastebėjau, kad kitų patarimai vertės beveik neturi. Žmogus pats geriausiai žino, ko jam ir kaip reikia.
Išties, papiktina pašaliečiai, teigiantys, kad kažkas būktai susigadino sau gyvenimą (kuris tik prasideda), kad niekada (ateityje!) nesusiras normalaus darbo. Greičiausiai taip teigia žmonės, kurie patys gyvenime nusivylę. Nusivylę, kad reikšmingiausiais gyvenimo tarpsniais stokojo ryžto, buvo lygiai tiek pat priklausomi nuo kitų nuomonės, kiek dabar stengiasi juodomis kalbomis sumenkinti kitų SAVARANKIŠKUMĄ. Savarankiškas žmogus gali daug ko pasiekti, nes neplaukia pasroviui su kitų nuomone. Kaip dar sakoma – net baslys moka plaukti pasroviui. Taip, kad viena specialybė dar ne pabaiga. Geriausiu atveju ji užtikrina darbą dešimtmečiui, nes be tobulėjimo darbas virs tik alga ir kreditais. Gyvenimas kupinas iššūkių ir tų iššūkių teikiamų galimybių, kurios atsiveria kiekvienam individualiai – vienas tampa puikiu teisininku, turgaus prekeivis – keleto parduotuvių savininku, smuikininkas – virtuozu, paprasta siuvėjo specialybė paverčia geidžiamiausiu rūbų dizaineriu, o virtuvės virėjas leidžia knygas šimtatūkstantiniais tiražais. Ir ką? Gal kas nors sakė, kad receptų knygos neturi ateities, o virėjas Oliveris susigadino sau gyvenimą? O gal piešimo pamokos trukdys sukurti kompaniją Apple ir Pixar? Svarbiausia turėti savarankiškumo, neatiduoti sprendimo teisės prašalaičiams, kurie pasakė žodį ir pamiršo, o tu kankinies pusę metų. Ko verti tokie patarimai? Užuojautos. Išklausyk, palinkėk jiems laimės susitvarkyti savo problemas ir neišisipildžiusias svajones ir drąsiai tvirtai eik pirmyn, Monika (vardas pakeistas). Galų gale, ir upės, kartais keičia kryptį.. :)