fbpx

Moterys, kurios myli per stipriai
0 (0)

myli-per-stipriaiKlausimas:

Sveiki. Neseniai mane paliko vaikinas. Tai buvo ta didžioji meilė. Buvome tiesiog neatskiriami. Vienas kitam buvome patys svarbiausi ir galėjome padaryti bet ką dėl kito. Vėliau atsirado vis daugiau pykčių. Ir pagal jį, paskui, jų buvo jau per daug, mums nebe pavykdavo su jais gyventi, todėl jis mane paliko. Tiksliau, pati anksčiau kalbėdavau, kad gal buvimas draugais leis mums lengviau gyventi, bet niekada nesakiau, kad to noriu. Bet kadangi mes esame vienas kitam svarbūs, todėl nusprendėme likti draugais ar būti lyg brolis ir sesuo. Vis tiek matomės vos ne kiekvieną dieną, kartais net turime intymių dalykų. Žinau, kad jis dar kažkiek mane myli ir norėtų būti kartu, bet turi priežasčių, kodėl mano geriau būti draugais. O aš.. O aš kankinuosi jau du mėnesius, noriu mirti. Nors jis ir yra šalia, bet vis tiek ne tas pats. Aš juo gyvenau, jis man atstojo viską. Todėl tas poreikis yra ir dabar. Jis mane dažnai palaiko, išsiverkiu jam ant peties dėl jo paties. Jis žino, kad negaliu be jo gyventi ir dažnai atrodo, kad jis naudojasi mano meile. Jam patinka su manimi būti, bet dažnai, kai užsimano ramybės, pradeda bjauriai elgtis. Vieną dieną demonstruoja kaip mane myli, kitą dieną atrodo lyg jam nieko nereiškiu ar net esu jo priešė. Nuolatos skaudina, nekreipia dėmesio. Ir labai sunkiais būdais išsikovoju jo dėmesį. Sunku priprast, kad nebeesu jam pirmoje vietoje. Naujos pažintys būna svarbiau, nei tai, kad man jo labai reikia. Dažnai jį būna užvaldę principai, būnu apdrabstoma šūdais. Ko gero iš šono atrodo lyg aš pūčiau, nekuriu naujo gyvenimo ir leidžiuosi būti skaudinama. Ko gero sakysit, kad reikia žmogų paleisti, kad ir kaip tai skaudu, ir pradėti gyventi iš naujo. Bet aš tikiu, kad yra kažkokia išeitis kita. Kad nereikia imtis blogiausio ir atsisakyti draugo. Nes tada netekčiau sielos draugo, o vėl tokį rasčiau labai labai negreitai. Stengiuosi kalbėti apie problemas, prašau, kad su manimi taip nesielgtų, bet arba būnu neišgirsta, arba pati apkaltina už senas žaizdas, už kurias aš jau jam esu labai senai atleidus. Tad prašau jūsų nuomonės ir pagalbos, nes nuolatos gyvenu stresu. Labai ačiū.

Atsakymas:

Laba diena,

Džiugu, kad nusprendėte kreiptis ir nebekentėti pati viena su savo problema. Suprantu, kaip jums sunku išsiskirti su kažkuo, kas užėmė svarbią vietą jūsų gyvenime ir todėl natūralu, jog jaučiatės prislėgta ir pasimetusi. Ypač kai rašote, jog jis jums atstojo viską. Tačiau ar tikrai? Jūsų laiške matau daug skausmo ir sielvarto ne tik dėl skyrybų, tačiau ir dėl paties jo elgesio – kai jam būna patogu, ima bjauriai elgtis, nuolatos skaudina, nekreipia dėmesio. Tad ar gali šitaip besielgiantis žmogus atstoti viską? Juk darniuose tarpusavio santykiuose paprastai tikimės iš partnerio palaikymo ne tik tada, kai jam patogu. Taip pat tikimės pagarbos, supratimo, o ne bjauraus elgesio kaip su priešu. Tad siūlau permąstyti, ar tikrai jis jums atsojo viską. Mažų mažiausiai, toks jo elgesys nepanašus į jūsų sielos draugo elgesį. Sielos draugas nedrapstytų pirvais ir neskaudintų, matydamas, kad kenčiate.

Iš jūsų pasakojimo kyla mintis, jog jam yra patogi situacija būti draugais be įsipareigojimų – jis vėl turi savo, kaip vyro, laisvę (rašote, jog jis kuria naujas pažintis), tačiau taip pat turi ir reguliarius intymius santykius su jumis. Jis žino, jog jūs atsidavusi jam ir taikstysitės su nemaloniu jo elgesiu. Todėl ir leidžia sau būti bjauriu, kai jam atsibostate ir nori pabūti vienas. Žino, kad po to vėl jį priimsite.

Akivaizdu, kad dabartinis santykių statusas jūsų netenkina ir skaudina. Galbūt verta būtų pasielgti taip, kaip jis iš jūsų nesitiki – nutraukti santykius visiškai ir pasakyti, jog daugiau nebenorite tęsti draugiškų santykių be įsipareigojimų. Jeigu jis išties jūsų sielos draugas, kaip rašote, ir jeigu jis jus myli, tai nepaleis jūsų taip lengvai ir pats bus suinteresuotas vėl grįžti prie įsipareigojusių santykių. Kitaip sakant, manau, jog reiktų duoti progą jam parodyti šiokias tokias pastangas, kad išlaikytų santykius su jumis, nes panašu, kad iki šiol labiau stengdavotės jūs viena.

Suprantu, kaip yra sunku pykti ant mylimo žmogaus. Tačiau galvodama apie savo ateitį, pagalvokite, kokių tarpusavio santykių norite, kokius kriterijus jūsų partneris turėtų tenkinti (pavyzdžiui, pagarbos, ištikimybės, neįžeidinėjimo, rūpinimosi ir t.t.), ir tuomet palyginkite, ar šis jūsų draugas atitinka tuos kriterijus. Kartais kai mylime, sunku būti objektyviems, nes esame linkę pateisinti tą mylimą žmogų, prisiminti jo gerąsias savybes ir neigti blogus poelgius. Todėl pabandykite apie tai pasikalbėti su jums artimu žmogumi (mama, sese, broliu, drauge), papasakokite tam žmogui apie tai, ko jūs tikitės iš partnerio, ir paklauskite, ar jūsų draugas tuos kriterijus tenkina. Kartais iš šono geriau matosi. Ir nepamirškite, jog gerosios partnerio savybės ir malonios akimirkos nekompensuos jo nepagarbaus elgesio su jumis ir nemalonių akimirkų.

Taip pat rekomenduočiau doc. Dr. Aistės Diržytės verstą R. Norwood knygelę “Moterys, kurios myli per stipriai”. Be to, mačiau, bent jau Vilniuje, tuo pačiu pavadinimu veikiančią moterų savipagalbos grupę (mokausimyleti@gmail.com). Prie jų galima prisijungti ir Facebook’e: “Moterys, kurios myli per stipriai”.

Psichologė Rožė Joffė
El.p.: Roza.Joffe@fc.vdu.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]
Dalintis:

You may also like...

1 Response

  1. Anonimas parašė:

    Taip pat isivaizdavau, kai skyriausi su buvusiu draugu pries 4 metus. Ir jis lygiai taip pat naudojosi situacija. Jei drabsto purvais kai jam patogu, vadinasi nemyli taves ir nori tik sekso, tik prisimeilina, kai nori suarteti. Tad nusivalyk asaras, seiles ir visa kita, iskelk auksciau nosi ir pradek gerbti save. Tada sutiksi tikraji Ji. Patikek,tai garantuoju is patirties :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.